Ekspresionistinis kalbos vaizdumas Almio Grybausko "Atklydimuose"

Abstract

Straipsnio tikslas – analizuojant poeto, vertėjo Almio Grybausko rinkinio „Atklydimai“ (1983) tekstus, aktualizuoti anksčiau netyrinėtus, ekspresionizmui būdingus bruožus, išgryninti stiliaus ypatumus. Ekspresionizmas pristatomas platesnio reiškinio – literatūrinio įvaizdinimo – kontekste. Straipsnyje atsižvelgiama į Grybausko poezijos kalbai įprastą sukeistinimo principą, o išnagrinėjus 3 tekstus parodomos ekspresionizmo stilistikos priemonės – formos ir turinio vientisumo sukūrimas, perspektyvos (kelio, kelionės motyvas), vizijos ir nepatogumo efekto svarba, suvokimo užlaikymas. Atlikta analizė atskleidė, kad Grybausko poezijoje ekspresionizmas remiasi ne tiek išoriniais efektais grįstu vizualumu (išorine grafine forma), kiek į struktūrą, dinamišką komunikacijos aktą orientuotu kalbos vaizdumu (vidinėmis savybėmis). Tai poeto tekstus susieja su vokiškąja tradicija. Straipsnyje taip pat parodoma, kad vėlyvuoju sovietmečiu debiutavusio poeto tekstuose ekspresionizmo raiška iš principo kritiškai polemizuoja su socrealizmo diskurso nuostatomis tendencingai vaizduoti tikrovę. Grybausko poezija parodo autonomišką jos suvokimą, iš kalbos sukurtą struktūrą leidžia matyti kaip dvasinės kultūros atmainą

The article aims to actualize the unresearched intrinsic features of expressionism and rectify the peculiarities of poet’s writing style by analyzing the poetry of Almis Grybauskas’s, a poet and translator, from his collection Atklydimai (1983). It presents expressionism in the context of a more extensive phenomenon, i.e. literay imagism. This article also takes into consideration the principle of defamiliarization that is typical to Grybauskas’s poetic language. By analyzing 3 texts of his more closely, it exposes the function of expressionist stylistic devices (the creation of integrity of form and content, perspective (motifs of road and journey), the effect of ‘vision’ and awkwardness, the delay of understanding). In the course of analysis it becomes clear that Grybauskas’s expressionism is set up not so much on visuality that is based on external effects (i.e., exogenous graphic form), as on the picturesqueness of language that is oriented towards the structure and the dynamic act of communication (i.e., its intrinsic features). And this allows one to associate Grybauskas’s texts with the German expressionism tradition. The article also reveals that the articulation of expressionism in the texts written by the poet who made his debut in the late Soviet period essentially contradicts the aim of the socialist realism discourse to represent reality in a biased way. Grybauskas’s poetry establishes an autonomous perception of reality, which enables the reader to see the structure that is made from language as a species of spiritual culture