| Abstract: | Tarmės, kaip ir kalbos, nuolatos kinta. Kalbos ir tarmės statusas tas pats, „nes istoriškai visos kalbos yra kilusios iš tarmių“ (Aliūkaitė 2013: 9). Nuolatinius tarmių kitimus lemia daugelis veiksnių: bendrinės kalbos įtaka, judrus tarmės atstovų gyvenimo būdas, sąsajos su kitomis tarmėmis ir kalbomis ir kt. Tarmių kitimo procesas paliečia visus kalbos sluoksnius: fonetiką, morfologiją, leksiką ir sintaksę. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokie rytų aukštaičių uteniškių patarmės pokyčiai užfiksuoti XXI amžiaus pradžioje, kaip išlaikomos ryškiosios ir blankiosios patarmės ypatybės. Tyrimas daugiausia remiasi vidurinės ir jaunosios kartos kalba. Vyriausiosios kartos, kuri laikoma tradicinės patarmės atstove, pavyzdžiai dažniausiai pasitelkiami gretinant tarminius faktus. Medžiaga surinkta 2012–2016 metais iš didelio uteniškių patarmės ploto : Zarasų (2445 ), Imbrado (214), Sùvieko (181), Stelmužės (182), Luõdžių6 / Sãlako (312), Tolimėnų (311), Balčių (347), Taurãgnų (346), Kirdeikių (381), Kùktiškių (380), Linkmenų (415), Labanóro (414), Molėtų (451), Sugiñčių (379), Skudùtiškio (378), Alantõs (377), Vidẽniškių (450), Daũgailių (277), Juknėnų (310), Spitrėnų (309), Purvėnų (413), Čiulų (452), Pastovėlio7 (453) punktų (žr. 1 pav.). Iš viso įrašyta 69 vyriausiosios kartos, 47 vidurinės kartos ir 23 jaunosios kartos atstovų kalba. Įrašų trukmė nuo 20 min. iki 1 val. (kartais ir daugiau)8 . Be to, vyriausiosios kartos tarminių pavyzdžių iš atskirų rytų aukštaičių patarmės vietų gausu neseniai pasirodžiusiuose leidiniuose Rytų aukštaičiai uteniškiai (Rinkauskienė et al. 2010); Dusetų apylinkių tekstai (Rinkauskienė 2013)
The article describes the situation of the Eastern Aukštaitian subdialect of Utena in the 21st century. In analysing dialectal peculiarities, the language of the middle-aged (between the ages 31 and 60) and the younger generation (under the age of 30) was mainly taken as the basis. The examples of the older generation, which is regarded as a representative of the traditional subdialect, are most often used in comparing dialectal facts. The material was collected between 2012 and 2015 from a large area of the subdialect of Utena (from 23 locations). The analysis showed that all the layers of the subdialect of Utena had a tendency towards a change in phonetics, morphology, word-formation, and syntax. Only the faintest features survive in phonetics, i.e. unstressed vowels o, ė are replaced with a, e and the unstressed diphthong ie is replaced with e; also, soft word-final consonants remain. Very open long vowels o and ė are especially clearly heard. Dative plural forms of the dual number and the old inflection of the masculine nouns and adjectives -ys are best preserved in morphology. The suffixes -okas and -otė are still used in word-formation. The object in the nominative case is still widely used in syntax. Hence, the traditional Eastern Aukštaitian subdialect of Utena tends to change. It merges into a considerably larger formation – the eastern regiolect of Eastern Aukštaitian with its centre in Utena. This regiolect does not only encompass the inhabitants of Utena but also the inhabitants of Anykščiai and Kupiškis |
