Diversity in a Sino-French company in Beijing: how do employees manage their multilingual practices?

Abstract

Sometimes the idea of multilingualism is connected to understanding problems that can potentially slow down the progress of professional activity in international workplaces. However, social actors often find solutions locally to cope with issues associated with multicultural contexts. Keeping in mind the management of cultural and linguistic diversity, I set out to study how social actors organize talk-in-interaction and coordinate participation in multilingual work meetings. To allow mutual understanding and carry out their work, social actors use various resources such as ad hoc interpreting practices during professional interactions. Drawing on my conversational analysis (CA) background, I will examine how members of a Sino-French company in Beijing use ad hoc interpreting practices and English as a lingua franca (ELF) as methods to resolve the linguistic asymmetries present in a multicultural context where ELF is not always taken for granted. Through analysis of several naturally occurring conversations, I will examine the methods, and verbal and multimodal resources used by ad hoc translators to keep work going and manage each member’s participation.

Kartais daugiakalbystė yra siejama su problemomis, kurios gali potencialiai sulėtinti profesinę veiklą tarptautinėse kompanijose. Tačiau socialiniai veikėjai dažnai randa vidinius problemų sprendimo būdus daugiakultūriniame kontekste. Atsižvelgiant į darbo pobūdį kultūrų ir kalbų įvairovėje šiame tyrime yra analizuojama, kaip socialiniai veikėjai organizuoja pokalbius ir koordinuoja dalyvavimą daugiakalbiuose darbo susitikimuose. Siekdami tarpusavio supratimo ir profesionalumo, socialiniai veikėjai pasitelkia įvairius išteklius, pavyzdžiui, „ad hoc“ vertimo žodžiu praktiką profesinių susitikimų metu. Remiantis pokalbio analizės (CA) duomenimis nagrinėjama, kaip kinų ir prancūzų bendrovės Pekine nariai naudoja „ad hoc“ vertimo žodžiu metodus ir anglų kalbą kaip „lingua francą“ (ELF) sprendžiant kalbines problemas, iškylančias daugiakultūrėje aplinkoje, kurioje ELF ne visada laikoma savaime suprantamu dalyku. Analizuojant keletą pokalbių natūralioje aplinkoje, nagrinėjami metodai, žodiniai ir daugiarūšiai ištekliai, pasitelkiami „ad hoc“ vertėjų norint tęsti darbą ir stebėti kiekvieno nario dalyvavimą.