Plynųjų kirtimų poveikis pušynų ekosistemoms ir būdai joms stabilizuoti : mokslinės-praktinės rekomendacijos

Abstract

Miškų naudojimo intensyvumas pastaruoju metu didėja, nes išsiplėtė medienos ir kirtimų atliekų panaudojimo galimybės. Po miško kirtimų, ypač po plynųjų kirtimų, labai staigiai pasikeičia ekologinės sąlygos, į kurias jautriai reaguoja žolių-krūmokšnių ardo augalai ir smulkioji miško fauna (taip pat ir entomofauna). Yra nustatyta, kad plynai iškirstame plote iš esmės keičiasi tiek iki tol ten augusių augalų, tiek ten gyvenusių gyvūnų rūšinė sudėtis, dominuojančių rūšių spektras, ekologinių grupių proporcinis pasiskirstymas. Miško dirvožemis po plynųjų kirtimų taip pat patiria neigiamą vėjo ir lietaus poveikį o jo kokybiniai rodikliai yra įtakojami kirtavietėse paliekamų kirtimo atliekų. Rekomendacijos parengtos vykdant NMP projektą „Plynųjų kirtimų poveikio miško ekosistemų biologinės įvairovės dinamikai tyrimai“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (sutartis SIT-1/2015)

Intensity of forest exploitation increased due to the expanding of use of timber and cutting residues in last years. Changes of the environmental conditions after clear cuttings were very significant, and considerable decline of understory plant and forest entomofauna species was determined. Forest soils were effected by wind and rain in the clear-cutted territories, and fertility of soils depended on the residues in the cutted plots. The presented recommendations are based on the results of the project „Study of impact of clear cuttings on biodiversity dynamics in forest ecosystems“, financed by Grant SIT-1/2015 from the Research Council of Lithuania