Asmenybės ir motyvacinių veiksnių reikšmė aiškinant vairuotojų, netekusių teisės vairuoti, rizikingą vairavimą

Abstract

Teisės vairuoti netekimas yra kompleksiškas reiškinys, kuriam svarbus ne vienas veiksnys, o kelių veiksnių sąveika. Tačiau, iki šiol stokojama tyrimų, kuriuose būtų vertinamos laikinai teisės vairuoti netekusių vairuotojų asmenybės savybės kartu su kitais psichologiniais veiksniais. Šio tyrimo tikslas – įvertinti kokios vairuotojų asmenybės savybės ir motyvaciniai veiksniai (nuostatos, motyvai ir saviveiksmingumas) yra reikšmingi, paaiškinant vairuotojų, netekusių teisės vairuoti dėl KET pažeidimų, subjektyviai vertinamą rizikingą vairavimą. Metodika. Tyrime dalyvavo 1002 vairuotojai, netekę teisės vairuoti dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. Savižina paremtu klausimynu įvertintas rizikingas vairavimas (Reason ir kt., 1990), penketas svarbiausių asmenybės bruožų (Benet-Martinez, John, 1998; John ir kt., 2008;), agresyvumas (Markšaitytė ir kt., 2009; Markšaitytė, 2010) ir impulsyvumas (Patton, Stanford, Barratt, 1995). Taip pat buvo įvertinti: nuostatos dėl rizikingo vairavimo (Iversen, Rundmo, 2004), motyvai rizikingai vairuoti (Ho, Gee, 2008) ir vairavimo saviveiksmingumas (George ir kt., 2007). Pildydami klausimyną tyrimo dalyviai buvo prašomi nurodyti lytį, amžių, vairavimo stažą bei padaryto KET pažeidimo pobūdį. Rezultatai. Nustatyta, kad vertinti psichologiniai veiksniai paaiškina 21% vairavimo klaidų ir 44,4% tyčinių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vairuotojai netekę teisės vairuoti dėl KET pažeidimų, pasižymintys didesniu emociniu nestabilumu, didesniu impulsyvumu bei turintys stipriau išreikštą motyvą rizikuoti pažeidžiant KET, teigia darantys daugiau vairavimo klaidų. Tie, kurie pasižymi didesniu vairavimo saviveiksmingumu ir turi stipriau išreikštą motyvą rizikuoti viršijant greitį teigia darantys mažiau vairavimo klaidų.[...]