Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/59862
Type of publication: Konferencijų tezės nerecenzuojamuose leidiniuose / Conference theses in non-peer-reviewed publications (T2)
Field of Science: Psichologija / Psychology (S006)
Author(s): Slavinskienė, Justina;Žardeckaitė-Matulaitienė, Kristina;Endriulaitienė, Auksė;Šeibokaitė, Laura;Markšaitytė, Rasa
Title: Asmenybės ir motyvacinių veiksnių reikšmė aiškinant vairuotojų, netekusių teisės vairuoti, rizikingą vairavimą
Other Title: The significance of personal traits and motivational aspects in explaining risky driving among traffic offenders
Is part of: Psichologija vakar, šiandien ir rytoj: Lietuvos psichologų kongresas, 2018 m. gegužės 17-19 d., Klaipėdos universitetas: kongreso pranešimų santraukos. Klaipėda : Klaipėdos universitetas, 2018
Extent: p. 63-64
Date: 2018
Keywords: Rizikingas vairavimas;Teisės vairuoti netekimas;Vairuotojų asmenybės savybės
ISBN: 9789955189886
Abstract: Teisės vairuoti netekimas yra kompleksiškas reiškinys, kuriam svarbus ne vienas veiksnys, o kelių veiksnių sąveika. Tačiau, iki šiol stokojama tyrimų, kuriuose būtų vertinamos laikinai teisės vairuoti netekusių vairuotojų asmenybės savybės kartu su kitais psichologiniais veiksniais. Šio tyrimo tikslas – įvertinti kokios vairuotojų asmenybės savybės ir motyvaciniai veiksniai (nuostatos, motyvai ir saviveiksmingumas) yra reikšmingi, paaiškinant vairuotojų, netekusių teisės vairuoti dėl KET pažeidimų, subjektyviai vertinamą rizikingą vairavimą. Metodika. Tyrime dalyvavo 1002 vairuotojai, netekę teisės vairuoti dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. Savižina paremtu klausimynu įvertintas rizikingas vairavimas (Reason ir kt., 1990), penketas svarbiausių asmenybės bruožų (Benet-Martinez, John, 1998; John ir kt., 2008;), agresyvumas (Markšaitytė ir kt., 2009; Markšaitytė, 2010) ir impulsyvumas (Patton, Stanford, Barratt, 1995). Taip pat buvo įvertinti: nuostatos dėl rizikingo vairavimo (Iversen, Rundmo, 2004), motyvai rizikingai vairuoti (Ho, Gee, 2008) ir vairavimo saviveiksmingumas (George ir kt., 2007). Pildydami klausimyną tyrimo dalyviai buvo prašomi nurodyti lytį, amžių, vairavimo stažą bei padaryto KET pažeidimo pobūdį. Rezultatai. Nustatyta, kad vertinti psichologiniai veiksniai paaiškina 21% vairavimo klaidų ir 44,4% tyčinių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Vairuotojai netekę teisės vairuoti dėl KET pažeidimų, pasižymintys didesniu emociniu nestabilumu, didesniu impulsyvumu bei turintys stipriau išreikštą motyvą rizikuoti pažeidžiant KET, teigia darantys daugiau vairavimo klaidų. Tie, kurie pasižymi didesniu vairavimo saviveiksmingumu ir turi stipriau išreikštą motyvą rizikuoti viršijant greitį teigia darantys mažiau vairavimo klaidų.[...]
Internet: http://www.psichologusajunga.lt/lps/admin/spaw2/uploads/files/LPK2018%20santrauk%C5%B3%20leidinys_13.pdf
http://www.psichologusajunga.lt/lps/admin/spaw2/uploads/files/LPK2018%20santrauk%C5%B3%20leidinys_13.pdf
Affiliation(s): Psichologijos katedra
Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.39 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

176
checked on Jan 7, 2020

Download(s)

12
checked on Jan 7, 2020

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.