Psichologinių elgesio veiksnių sąsajos su vidutinio amžiaus vyrų mirtimi ilgalaikėje sveikatos tyrimų programoje 1976-2014

Abstract

Psichologiniai - elgesio veiksniai sveikatos ir ligų kontekste Lietuvoje pradėti tyrinėti PSO vadovaujamose programose nuo 1970 metų, tuometiniame Kardiologijos institute. Tyrimų metodologija ir rezultatai plačiai aprašyti mokslo straipsniuose iki 1995 metų. Tai 1998 m. tapo pamatu sveikatos psichologijos magistro studijų programos inicijavimui Vytauto N/ Didžiojo Universitete. Siame pranešime pateikiami dalies psichologinių tyrimų duomenys susietai su ilgalaikiu programos dalyvių mirties registru iki 2014 metų. Metodika. Daugialypiai tyrimai atlikti lėtinių ligų profilaktikos programos kontekste medicinos psichologijos laboratorijoje 1976 m. PSO aprobuotais metodais nustatyti psichologiniai 40¬49 m. amžiaus vyrų ypatumai pagal savo vertinamą sveikatą, elgesio tipą, prisitaikymo lygį bei gyvenimo stiliaus rodiklius. Siekiant nustatyti galimą ilgalaikę šių rodiklių įtaką mirčiai, atlikome naujus skaičiavimus 1231 išgyvenusių ir 2228 numirusių vyrų iki 2014 metų. Respondentų grupės buvo sudarytos pagal mirčių registro duomenis ir TLK-10 mirties kodus. Duomenys analizuoti pagal Kaplan-Meier išgyvenimo kreivės ir Cox regresijos modelį. Rezultatai. Numatomąją vertę bendrajam mirtingumui turėjo savo įvertintos sveikatos, emocinės įtampos, psichologinio prisitaikymo ir gyvenimo stiliaus rodikliai, nepriklausomai nuo somatinių rizikos faktorių. Nenustatėme elgesio tipo A (T.A.B.P.) ryšio nei su bendru mirtingumu nei su mirtimis dėl atskirų priežasčių. Apibendrinimas. Ilgalaikio vidutinio amžiaus vyrų stebėjimo duomenys patvirtino, jog pastoviai, viso asmens gyvenimo laikotarpiu veikiantys apsunkinto psichologinio prisitaikymo veiksniai, emocinė įtampa ir sveikatai nepalankus gyvenimo stilius gali sustiprinti ir pagreitinti gyvybę palaikančių procesų senėjimą ir paskatinti nesavalaikę N/ mirtį. Sių dėsningumų žinojimas gali būti svarbus svei[...].