Vyresnių klasių mokinių santykių su bendraamžiais reikšmė kitoms prisitaikymo mokykloje charakteristikoms

Abstract

Vienas iš prisitaikymo mokykloje etapų yra paauglystėje, kai baigus pagrindinę mokyklą pereinama mokytis į gimnaziją, kurioje yra susiduriama su specifiniais iššūkiais (nauja aplinka, nauji bendraklasiai ir pan.) (Barkauskaitė, Mišeikytė, 2006). Galima pastebėti, kad paaugliai, kurie turi daugiau teigiamų santykių su bendraamžiais, geriau vertina savo psichologinę gerovę, vertybes, socialines sąveikas su kitais bei turi teigiamas nuostatas į mokyklą (Gallardo, Barrasa, Guevara-Viejo, 2016). Tai rodo, kad artimi, pozityvūs santykiai su bendraamžiais gali turėti teigiamos įtakos prisitaikymui mokykloje, o blogi santykiai – gali sudaryti neigiamą požiūrį į mokyklą (Newman Kingery, Erdley, Marshal, 2011). Tyrimo tikslas – nustatyti 9-os klasės mokinių santykių su bendraamžiais reikšmę kitoms prisitaikymo mokykloje charakteristikoms ir jų kitimui mokslo metų eigoje. Tyrimas vykdomas dviem etapais: mokslo metų pradžioje ir po 5 mėn. Pirmame tyrimo etape dalyvavo 167 mokiniai iš dviejų Kauno miesto gimnazijų. Tyrime naudojami instrumentai: mokinių santykių su bendraamžiais kokybės įvertinimui buvo naudojama prieraišumo bendraamžiams skalė (angl. peer attachment scale) (Armsden, Greenberg, 2009); kitų prisitaikymo mokykloje charakteristikų (akademiniams pasiekimams, savijautai mokykloje, mokyklos reikalavimų laikymuisi, mokyklos lankymui) įvertinimui naudojamas prisitaikymo mokykloje klausimynas, kuris buvo sudarytas Karolinos Marijos Norkutės ir Loretos Bukšnytės-Marmienės.[...]