Didmiesčių ir miestelių pradedančiųjų vairuotojų vairavimo saviveiksmingumo ir rizikingo vairavimo sąsajos

Abstract

2016 m. Lietuvoje 100000 šalies gyventojų teko 16 % žuvusiųjų eismo dalyvių miesteliuose ir 3,7 % ‒ didmiesčiuose. Be to, 66 % visų įskaitinių eismo įvykių sukėlė mažiau nei 2 m. vairavimo stažą turintys pradedantieji vairuotojai, kurie buvo pripažinti kaltais dėl padaryto eismo įvykio. Kai kurie mokslininkai (Knight, Iverson, Harris, 2012) kelia prielaidą, kad didesnis transporto priemonių avarijų skaičius miesteliuose gali būti susijęs su vairavimo saviveiksmingumo skirtumais tarp miestelių ir didmiesčių pradedančiųjų vairuotojų. Miesteliuose jaunuoliai dažnai anksti pradeda savavališkai vairuoti transporto priemones (Knight, Iverson, Harris, 2012), todėl vertindami save geresniais negu vidutiniai vairuotojai, galvoja, kad mažai tikėtina, jog taps eismo įvykių dalyviais (Gylfason, Thórisdóttir, Peersen, 2004). Tyrimo tikslas – nustatyti didmiesčių ir miestelių pradedančiųjų vairuotojų vairavimo saviveiksmingumo ir rizikingo vairavimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 219 pradedančiųjų vairuotojų (154 iš didmiesčių ir 65 iš miestelių), kurie 12 mėn. vairavo savarankiškai. Vairavimo saviveiksmingumas buvo vertinamas Adelaidės vairavimo saviveiksmingumo skale (George, Clark, Flinders, 2007), rizikingas vairavimas vertinamas Vairavimo elgesio klausimynu (Reason ir kt., 1990). Šiame tyrime, siekiant išsiaiškinti analizuojamų psichologinių veiksnių skirstinių lygybę nepriklausomų imčių atveju (pagal gyvenamąją vietovę) buvo taikytas Mano‒Vitnio U testas, o analizuojant kintamųjų sąsajas ‒ ranginės logistinės regresijos modelis. Miestelių pradedančiųjų vairuotojų vairavimo saviveiksmingumas buvo didesnis (p=0,026) negu didmiesčių pradedančiųjų vairuotojų, tačiau pastarieji labiau rizikingai vairavo (p=0,018).[...]