Moterų patiriamo priešiško ir geranoriško seksizmo įtaka jų sveikatai: literatūros apžvalga

Abstract

Seksizmas – viena iš diskriminacijos lyties pagrindu formų, t. y. asmens teises dėl jo lyties ribojantis elgesys, prieštaraujantis lygiateisiškumo principams (Stancikienė, 2009). Dauguma moterų tam tikru savo gyvenimo momentu patiria seksizmą įvairiomis formomis (Lemaire ir kt., 2016 ). Patiriamas seksizmas yra susijęs su prastesniu savo sveikatos ir gyvenimo gerovės vertinimu (Perry ir kt., 2013) bei mažėjančiu pasitenkinimu savimi (Buchanan ir kt., 2009). Nuolatinis susidūrimas su seksizmu sukelia neigiamas emocijas, stresą, sutrikdo pažintinę veiklą, savęs vaizdą, skatina sveikatai rizikingą elgesį (Salomon ir kt., 2015), daro įtaką valgymo sutrikimų vystymuisi (Calado ir kt., 2010) bei įvairių kitų ligų simptomų atsiradimui (Thomas, 2017). Tyrimai atskleidžia seksizmo ryšį su tokiais psichologiniais sutrikimais, kaip depresija bei generalizuotas nerimas (Jezzini, 2013), širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai (Salomon ir kt., 2015), potrauminio streso sindromas (Buchanan, ir kt., 2009). Taigi, akivaizdu, jog patiriamas seksizmas daro neigiamą įtaką moterų sveikatai įvairiais lygiais. Patiriamas seksizmas prognozuoja padidėjusį streso lygį (Salomon ir kt., 2015), kuris yra kitų sveikatos sutrikimų pagrindas. Mokslininkai seksizmą konceptualizuoja kaip psichosocialinį stresorių, kuris pradeda veikti fiziologinio atsako (pvz. padidėjusio kraujo spaudimo) procese, ir šis padidėjęs fiziologinis atsakas laikui bėgant gali pakenkti sveikatai (Willians, Mahommed, 2009). Išties seksizmas gali turėti daugialypį poveikį moterų psichologinio distreso lygiui, ypač kai jis veikia šalia kitų stresorių (Moradi, Subich, 2003). Anot Gee ir bendraautorių (2007), įprastinė diskriminacija gali tapti lėtiniu stresiniu veiksniu, kuris gali sumažinti asmens apsauginius išteklius ir padidinti pažeidžiamumą fizinėms ligoms. [...]