Vadovavimo psichologijos tyrimų metodai ir jų plėtra. Tamsiąja triada pasižyminčių vadovų scenarijai ir jų sudarymas

Abstract

Tamsioji triada – tai asmenybės savybių modelis, kuris yra populiarus psichologijos tyrimų objektas užsienio mokslininkų darbuose, tačiau Lietuvoje atliktų tyrimų apie šį reiškinį rasta tik keletas. Be to, tamsioji triada vadovavimo psichologijos kontekste kol kas analizuojama dažniau pateikiant teorines prielaidas, o ne empirinius įrodymus. Didėjantis tamsiosios triados populiarumas skatina šį reiškinį tyrinėti panaudojant skirtingus tyrimo metodus. Dažniausi tyrimo metodai vadovavimo psichologijoje yra apklausos ir / arba koreliaciniai tyrimai, tačiau kaip pastebi B.J. Avolio ir bendraautoriai (2009), šie tyrimo planai parodo tik galimą ryšį, todėl ateityje vadovavimo tyrimuose turėtų būti dažniau naudojami eksperimentiniai tyrimo metodai, leidžiantys matuoti vadovavimo poveikio dydį. Scenarijus, kaip stimulinė eksperimentuose naudojama priemonė, galėtų būti puikus įrankis vadovavimo tyrimuose. Taigi, šio tyrimo tikslas – įvertinti sukurto tamsiąja triada pasižyminčio vadovo scenarijaus tinkamumą. Metodika. Kvazieksperimente, kuriame dalyvavo 37 Vytauto Didžiojo universiteto bakalauro ir magistro studijų studentai, buvo pateikiami scenarijai, aprašantys įprastinę vadovo darbo dieną. Tyrime naudoti 4 scenarijai, kuriuose buvo manipuliuojama vadovo lytimi (moteris, vyras) ir vadovo tamsiosios triados pasireiškimu (aukštas, žemas). Scenarijai buvo sudaromi pagal Jonason ir Webster (2010) išskirtus 12 statistiškai reikšmingiausių tamsiosios triados elgesio bruožų. Kvazi–eksperimento metu tiriamųjų buvo prašoma perskaityti vadovo aprašą ir atsakyti į klausimus apie vadovo tamsiosios triados asmenybės savybes (Jones, Paulhus, 2014). Scenarijų tinkamumui matuoti buvo naudotas awg indeksas, matuojantis sutarimą tarp vertinančiųjų (atskirai bakalauro ir magistro studentų grupėse). [...]