Voces barbarae K. Semenavičiaus veikale „Didysis artilerijos menas“

Abstract

1650 m. Amsterdame lotynų kalba buvo išleista veikalo „Didysis artilerijos menas“ pirma dalis Artis Magnae Artilleriae. Pars prima. Tai didelis traktatas, kuriame pirmą kartą apibendrinta pirotechnikos teorija ir praktika bei jos pritaikymo karyboje pasiekimai, aprašyti artilerijos technikos ir sprogmenų technologijos patobulinimai, daugiapakopės raketos konstrukcijos, gamybos bei naudojimo ypatumai, visa tai yra grindžiama fizikos dėsniais ir matematiniais skaičiavimais. Veikale pateikiama išsami įvairių tautų matavimo vienetų bei jų pavadinimų apžvalga, aptariamos metalų ir mineralų savybės bei jų tarpusavio santykiai ir t. t. Veikalo autorius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras ir karininkas, artilerijos inžinierius Kazimieras Semenavičius. Šis svarbus veikalas labai greitai, jau 1651 m., buvo išverstas į prancūzų kalbą, 1676 m. į vokiečių, 1729 m. iš prancūziško leidimo išverstas į anglų kalbą 1963 m., prabėgus nuo originalo pasirodymo daugiau nei 300 metų, „Didysis artilerijos menas“ iš lotynų kalbos buvo išverstas į lenkų kalbą. Nors veikalas parašytas lotyniškai, tačiau K. Semenavičius, siekdamas tiksliau ir aiškiau įvardyti sąvokas ar realijas, pasitelkia kitų, nacionalinių, kalbų žodžius. Pats autorius šią situaciją įvardija taip: „Nors ir įterpiame dažnai svetimus, dargi barbariškus, žodžius, bet tai padaryta dėl to, kad neužtenka lotyniškų, kuriais išreikštume viską, ką norime“. Taigi greta lotyniškų, veikale pateikiama graikiškų, vokiškų, lenkiškų, hebrajiškų, prancūziškų, itališkų, ispaniškų, angliškų ir kt. kalbų atitikmenų. Pranešime dėmesys kaip tik ir telkiamas į nelotyniškų žodžių vartojimo „Didžiojo artilerijos meno“ pirmos dalies tekste situaciją.[...]