Lietuvių vardyno iššūkiai identitetui

Abstract

Trijų raidžių įtraukimo į vardyno rašybą iniciatoriai praktiškai siekia sukurti alternatyvias vardų bei pavardžių formas, kurios iš tikrųjų neperteiks nei tarimo, nei grafinės autentikos – rašyba pernelyg skirsis nuo tarimo, autentikai trūks raidžių su diakritikais, o paties asmenvardžio bus sukurti net keli grafiniai variantai, kas savaime yra ydinga tiek buitinėje vartosenoje, tiek ypač teisinėje praktikoje. Jau dabar, pavyzdžiui, lenkų politiko L. Valensos (Wałęsa) pavardė Lietuvos žiniasklaidoje rašoma mažiausiai dviejomis tarpinėmis formomis: Walesa, Walęsa, ir abi jos, aišku, nėra autentiškos. Todėl teisus gali būti tas, kuris teigs, jog Walesa yra vienas asmuo, bet Walęsa – kitas. Tad siūlomoji naujoji vardyno rašybos sistema su papildomomis trimis raidėmis būtų nei šis, nei tas, o įtraukti į ją kitų kalbų pusantro šimto raidžių su diakritikais būtų tiesiausias kelias į absoliutų vardyno sujaukimą. Pačioje raštvedyboje jau būtų dvi rašybos sistemos: viena įprastiniam vartojimui, antroji – vardyno rašybai