Kolektyvinės kūrybos apraiškos šiuolaikiniame Lietuvos teatre

Abstract

Straipsnio objektas – kolektyvinė kūryba šių dienų teatre. Šiuolaikiniam aktoriui maža būti režisieriaus ar dramaturgo vizijos realizuotoju, jis trokšta tapti spektaklio bendraautoriumi – aktyviai dalyvauti kūrybiniame procese, būti lygiavertis komandos narys. Tokia požiūrio kaita lėmė, kad ši kūrybos forma virto labai svarbia šiuolaikinio teatro dalimi. Kolektyvinė kūryba – tai tokia teatrinės raiškos forma, kai spektaklis gimsta ne iš parašyto teksto, o iš grupės žmonių bendradarbiavimo. Pasaulyje vis daugiau kuriasi trupių, pasirenkančių šią teatro kryptį. Tuo tarpu dabartiniame Lietuvos teatre kolektyvinė kūryba tebėra gana naujas reiškinys ir sietinas su jaunų trupių iniciatyvomis. Šio darbo tikslas – atskleisti kolektyvinės kūrybos apraiškas šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Vakarų teatrologinėje literatūroje kolektyvinė kūryba teatre nagrinėjama ir teorijos, ir praktiniu aspektu, tačiau Lietuvoje ši tema nėra sulaukusi teatrologų tyrinėjimų. Apie kolektyvinės kūrybos principus užsimenama tik pavienėse recenzijose, interviu ar spektaklių pristatymuose. Taigi čia – pirmasis bandymas pristatyti kolektyvinės kūrybos fenomeną ir ištyrinėti šio reiškinio apraiškas Lietuvoje. Kolektyvinė kūryba straipsnyje tyrinėjama dviem aspektais: visų pirma ji apibrėžiama kaip reiškinys, antra, ieškoma kolektyvinės kūrybos apraiškų šiuolaikiniame Lietuvos teatre, analizuojamos ir apibendrinamos trupių „Atviras ratas“, „Trupė liūdi“, „No Theatre“ kūrybos ypatybės

The object of this paper is collective creation in contemporary Lithuanian theatre. Due to the changing cultural attitudes this form of theatre has become very important part of contemporary theatre. Contemporary actor wants to be more than implementer of director’s or playwright’s vision. She/he wants to be the co-author of performance, take part active in creative process and be equivalent member of the team. Collective creation is the form of theatre when performance is born not from written text but from the collaboration of people. More and more troupes that practice this form of theatre are arising in the world, yet collective creation in contemporary Lithuanian theatre is a quite young phenomenon. It is related to initiatives of young troupes. The aim of this paper is to reveal the examples of collective creation in contemporary Lithuanian theatre. Although collective creation was explored abroad but there were no scholarly studies of this subject in Lithuania. The principles of collective creation are mentioned only in individual reviews, interviews or presentations of the performance. Hence, this paper is the first attempt to present the phenomenon of collective creation and explore the examples of this phenomenon in Lithuania. In the first section of a paper the conception of collective creation in theatre is discussed, the idea of this phenomenon defined, the main features presented together with an overview of the evolution of collective creation. In the second section the problems of collective creation in Lithuanian theatre are presented togehter with analysis of work and productions of “Atviras ratas”, “Trupė liūdi” and “No Theatre” companies