Plynųjų kirtimų poveikio gyvosios dirvožemio dangos augalams tyrimai pušynuose

Abstract

Plynieji miško kirtimai staigiai ir stipriai paveikia miško ekosistemą, pakeičia dirvožemio savybes ir įtakoja gyvosios dirvožemio dangos augalų augimą bei vystymąsi. Šios ekosistemos atsistatymą apsprendžia kirtimų sukeltų pažeidimų stiprumas. Šių tyrimų tikslas – įvertinti gyvosios dirvožemio dangos augalų gausumo ir reikšmingumo pokyčius pirmaisiais ir antraisiais metais po plynųjų kirtimų. Tyrimai atlikti Varėnos, Valkininkų, Švenčionėlių, Veisiejų ir Ignalinos urėdijose. Kiekviename objekte buvo lyginamas brandus miškas (prieš kirtimą) ir kirtavietė. Dominuojančių miško dirvožemio dangos induočių augalų rūšių reakcija į drastiškus pasikeitimus po plynųjų kirtimų yra ypač svarbi, numatant efektyviausias priemones pažeistų plotų atkūrimui. Atlikus skirtinguose miško tipuose vyraujančių Ericaceae šeimos augalų populiacijų tyrimus nustatyta, kad bruknė V. vitis-idaea, mėlynė V. myrtillus ir šilinis viržis Calluna vulgaris pasižymėjo skirtinga reakcija į staigiai pasikeitusias aplinkos sąlygas po kirtimų. Vertinant plynųjų kirtimų įtaką saugomų augalų rūšims ir rūšims, kurių populiacijos yra labai mažos, nustatyta, kad šliaužiančioji sidabriukė Goodyera repens, kurios nedidelės populiacijos aptiktos brandžiuose medynuose prieš kirtimą, atlikus plynuosius kirtimus visiškai išnyko. Ruošiant iškirstus plotus miško įveisimui, suardomas paviršinis dirvožemio sluoksnis ir sunaikinamos Lycopodium annotinum populiacijos. Visais atvejais po plynųjų kirtimų labiausiai sumenko samanų danga. Atlikti tyrimai patvirtino, kad parenkant miško sklypus plyniesiems kirtimams, yra būtina įvertinti gyvosios dirvožemio dangos augalų rūšinę įvairovę ir numatyti saugomų bei retų rūšių apsaugos priemones

Anthropogenic disturbances of the boreal forest ecosystems are defined as substantial ecological processes with significant long-term influence on biogeochemical cycles and vegetation. Recovering of forest ecosystems and protection of non-wood forest resources depends on disturbance intensity. The response of prevailing vascular plants is significant for future management of recovering of clear-cutted areas. The aim of investigations was to determine changes of mean cover and frequency of understory plants after clear-cuttings. Investigations were carried out in Varėna, Valkininkai, Švenčionėliai, Veisiejai and Ignalina forest enterprises. The mature forest stands and the clear-cutted areas were compared. We have ascertained the different response of Ericaceae shrubs V. vitis-idaea, V. myrtillus and Calluna vulgaris to changed environmental conditions after clear-cuttings. L. annotinum and G. repens were defined as the most sensitive because small populations of these species disappeared in the cutted areas. Juvenile populations of L. annotinum most likely were destroyed after soil preparation for new forest planting. Mosses were damaged exceptionally strong, some species disappeared in the clear-cutted areas as well. This study corroborated the importance of evaluation of understory plants before cuttings and will promote the implementation of protection of sensitive plants and non-wood forest resources