Europos Sąjungos pieno kvotų sistemos administravimas Lietuvoje

Abstract

Straipsnyje pateikta pieno kvotų sistemos – pagrindinio Europos Sąjungos pieno rinkos reguliavimo instrumento – analitinė apžvalga, pabrėžiant šios sistemos administravimo ypatumus Lietuvoje. Gamybos kvotų sistema pieno sektoriuje, įvesta 1984 m. ir galiosianti iki 2015 m., paremta baudomis už suteiktos kvotos viršijimą, leidžia suderinti pasiūlą su paklausa bei užtikrinti pakankamas ir stabilias pajamas pieno gamintojams. Lietuvoje pieno gamybos kvotų sistema laikantis Europos Sąjungos teisės aktų taikoma nuo 2003-2004 metų. Įdiegus pieno kvotų sistemą, šio sektoriaus valdymas Lietuvoje pereina į viršvalstybinį (supranacionalinį) lygmenį, sukeldamas ligi šiol nepatirtas politines, teisines, administracines pasekmes. Straipsnyje analizuojamos Nacionalinės mokėjimų agentūros, skirstančios kvotas bei administruojančios papildomą mokestį už viršytą kvotą, taip pat nacionalinį rezervą, savivaldybių žemės ūkio skyrių, kitų sistemos dalyvių funkcijos, paskirstant kvotas gamintojams. Pieno gamybos kvotų sistemos administravimas Lietuvoje yra sudėtingiausias palyginus su kitų žemės ūkio sektorių produkcijos kvotų sistemomis. Jos diegimas tapo būdingu pavyzdžiu, kai Lietuvos žemės ūkio politika, daugiau paremta būdinga rinkos liberalizavimu nei žemės ūkio sektoriaus rėmimu, privalėjo perimti Europos Sąjungos vykdomos bendrosios žemės ūkio politikos principus ir kurti integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, atitinkančią reikalavimus, keliamus ūkių apskaitos duomenų bazėms, kartu įgyvendinant žemės ūkio rinkos reguliavimo priemones