Mikalojaus Vorobjovo vaidmuo čiurlionistikoje

Abstract

„Jau beveik dvidešimt metų pažįstu ir mėgstu Čiurlionio kūrinius ir akimis bei mintimis nuolat prie jų sugrįžtu“1, – laiške Romainui Rollandu’ui rašė Vorobjovas, vienam didžiausių epochos moralinių ir intelektinių autoritetų pristatydamas ką tik pasirodžiusią savo knygą M. K. Čiurlionis. Der litauische Maler und Musiker (M. K. Čiurlionis. Lietuvių tapytojas ir muzikas)2. Kaip aiškėja iš citatos, su Čiurlionio kūryba Vorobjovas susipažino dar paauglystėje. Bet rašyti apie Čiurlionį ėmėsi žymiai vėliau, pasijutęs subrendusiu meno istoriku. Iki knygos išleidimo 1938 m. pabaigoje Vorobjovas tebuvo išspausdinęs tik du šiam menininkui skirtus straipsnius3. Baigęs dailės istorijos studijas Vokietijoje ir 1933 m. sugrįžęs į Kauną, Vorobjovas pastebėjo žiojėjančią Lietuvos nacionalinio genijaus populiarinimo tuštumą4. Vakaruose Čiurlionis buvo menkai žinomas. Taigi, orientuojantis į europinę leidinio sklaidą, knyga išleista vokiškai, 1100 egzempliorių tiražu, iš kurių 50 vienetų buvo numeruoti, t. y. skirti bibliofilams. Knygoje 11 skyrių, 47 nespalvotos Čiurlionio darbų reprodukcijos. Amžininkams knyga padarė įspūdį ir turiniu, ir išvaizda. Patogus nedidelis formatas, kietas įrišimas, santūrus nespalvotas viršelis su Čiurlionio grafikos fragmentu spinduliavo prakilnų paprastumą ir solidumą – visus geriausius vokiško knygų dizaino bruožus turintį leidinį spausdino Vilkaviškio spaustuvė „Olimpija“[...]