Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/57740
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archeology (H005)
Author(s): Liekis, Šarūnas
Title: Žydai: "kaimynai" ar "svetimieji"? : etninių mažumų problematika Lietuvos istorijos moksle
Other Title: Jewish: "neighbors" or "aliens"? Discussion of ethnic minorities in Lithuanian historical scholarship
Is part of: Genocidas ir rezistencija. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras., 2002, T. 2(12)
Extent: p. 114-120
Date: 2002
Keywords: Žydai;Etninės mažumos;Lietuva
Abstract: Po daugelio cenzūros, kontrolės, varžomos žodžio laisvės metų Lietuvos visuomenei pagaliau atsirado galimybė viešai reikšti bei propaguoti įvairius požiūrius ir vertybių sistemas. Šis procesas turėjo paliesti ir istorijos mokslą, susijusį su naujų faktų atskleidimu ir jų interpretacijų patikslinimu, visuomenės istorinės sąmonės formavimu. Tačiau nepaisant gana sparčios visuomeninių diskursų ir viešosios nuomonės kaitos, pokyčiai socialinėje ir istorinėje sąmonėje bei atmintyje vyksta kur kas lėčiau nei norėtųsi. Istoriografija iš dalies atspindi visuomenės atminties ir užmaršties sluoksnius, kurie yra susiję su dviem laikotarpiais. Pirmasis apima ikikomunistinę praeitį (iki 1940 m.), antrasis – tarybinę aneksiją (1940–1989) ir nacių okupaciją (1941–1944). Lietuvių ir jų santykių su kitomis etninėmis grupėmis savivoka būdinga ikianeksiniam laikotarpiui. Šio laikotarpio populiari samprata išryškina kolektyvinę tapatybę, kolektyvinį pasididžiavimą savo tariama tolerancija, istorinės kaltės neigimą kitų ir neteisybės savo atžvilgiu iškėlimą. Tuo tarpu tarybinis ir nacių okupacijos laikotarpis, griaunantis stereotipus apie harmoningą tautų sugyvenimą, yra susijęs su politiniais ir pasaulėžiūriniais skirtumais tarp lietuvių ir su bandymais kaltę už įvykius priskirti išorės jėgoms (iš esmės tai pateisinama). Kitas svarbus šios savijautos aspektas – tai „lietuvių tautos“ atsakomybės už skriaudas kitoms etninėms grupėms neigimas, plačiai iškerojęs „tautinėje“ lektūroje
This paper is an overview of the Lithuanian historiography on ethnic minorities during the interwar period. It defines two major trends in historical writings of the present day. One is paternalistic and originates from 18th century discussions over the dissidents’ rights, and defines majority-minority relationship as beneficial for the minority’s political and social well-being. It denies conflicts between ethnic groups, and considers the relationship between Lithuanians and Jewish as amicable. In addition, there is a new phenomenon. An interesting fusion of the traditional Zionist discourse of the interwar Jewish-Lithuanian relationship is emerging in Lithuanian historiography. Both views might distort the understanding and perception of the real situation of the Jews in the interwar Lithuania. Therefore, the complex issues of the anti-Semitism, social mobility, and restrictive discriminatory policies of the state have to be addressed. If those issues considered, then the discussion would lead no to the definition of the success of the minority policies, but to the failure in the interwar years. Then introduced should be a definition and analysis of ethnic conflict and this might become all more important in the future discussions of the origin of the relationship between majority and minority in Lithuania
Internet: http://www.genocid.lt/Leidyba/12/liekis.htm
http://www.genocid.lt/Leidyba/12/liekis.htm
Affiliation(s): Mykolo Romerio universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.12 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

126
checked on Nov 2, 2019

Download(s)

10
checked on Nov 2, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.