Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/575
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Laurušaitė, Laura
Title: Rytų europiečio sindromas šiuolaikinės (e)migracijos naratyvuose
Is part of: Darbai ir dienos, 2014, nr. 62, p. 229-244
Date: 2014
Keywords: Imagology;Self image;Hetero image;Eastern European;Soviet mentality;Émigré literature;Imagologija;Rytų europietis;Savivaizdis;Hetero įvaizdis;Sovietinis mentalitetas;(E)migracijos literatūra;
Abstract: Employing the notion of imagology as a general imitational principle in modern-day society (Milan Kundera) and the concepts of hetero-image, self-image, and imageme introduced by literary imagology (Joep Leerssen), this article focuses on literary representations of Eastern Europeans in the latest wave Lithuanian, Latvian and Bulgarian émigré narratives. The selected narrative corpus includes four émigré novels generated in Britain: Vilis Lacitis’ Stroika with the view to London (2010), Alek Popov’s Mission in London (2012), Aleksandra Fomina’s We visited the island yesterday (2011) and Zita Čepaitė’s The breeze of London (2013).In discussing several manifestations of emigrants from the post-communist bloc, the author of the article concludes that the inherited patterns of Soviet mentality determine a similar structure of characters‘ consciousness, identical personal values, and motivational mechanisms that bear witness to a common stock type “Eastern European”. This is a certain social type with an entire preconceived repertoire of stereotypical images describing a subject of post-Soviet descent. This subject appears in émigré narratives as an inferior working-class figure with low self-esteem, a person of no reputation guided by amorality and aggressiveness. People from the former Soviet bloc perceive themselves and are perceived by local British (Western European) natives mostly in negative terms. Although, at first glance, all the personal and national characteristics of homo postsovieticus appear to be negatively charged, in every unfavorable estimation there lay a positive imageme counterpart that can be activated at any given moment (e. g., passiveness/faithfulness, self-humiliation/patience, primitiveness/honesty, etc.).
Straipsnis grindžiamas imagologijos teorija ir autoritetingiausio nūdienos imagologijos teoretiko Joepo Leersseno nuostatomis tiriant, kaip keturiuose rytų europiečių emigrantų romanuose – latvio Vilio Lacyčio „Strojka su vaizdu į Londoną“ (2010), bulgaro Aleko Popovo „Misija Londone“ (2012), lietuvių Aleksandros Fominos „Mes vakar buvom saloje“ (2011) ir Zitos Čepaitės „Londono vėjas“ (2013) – atsispindi sovietinio mentaliteto įrėžiai ir recidyvai. Bandoma apčiuopti, su kuo rytų europietis emigrantas tapatinasi (jo savivaizdis) ir kaip jį suvokia Vakarų Europos šalių atstovai (hetero įvaizdis). Panaši sąmonės struktūra ir motyvaciniai mechanizmai leidžia identifikuoti bendrą rytų europiečio sutelktinį tipą (angl. stock type). Pasitvirtina straipsnio pradžioje iškelta prielaida, kad per penkiasdešimt okupacijos metų individo sąmonė tampa smarkiai indoktrinuota, o į gilumines dimensijas įsišaknijęs pokomunistinis paveldas yra atsparus ir ilgaamžis. Jis reiškiasi ne tik išorinėje įgūdžių ir įpročių, bet ir pasaulėžiūros, moralės, elgesio motyvacijos plotmėje.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/575
https://hdl.handle.net/20.500.12259/575
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2014, nr. 62

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

36
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

11
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.