Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/57474
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose / Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Teologija / Theology (H002)
Author(s): Žemaitis, Kęstutis
Title: Vyskupas Antanas Karosas Punske: pabėgėlis ar tremtinys?
Other Title: Bishop Antanas Karosas on Punskas: a refugee or exile?
Is part of: Terra Jatwezenorum : istorijos paveldo metraštis. Punskas : Punsko „Aušros“ leidykla, 2017, [T.] 9, d. 1
Extent: p. 246-253
Date: 2017
Note: Santraukos lenkų ir anglų k. p. 311-312, p. 328
Keywords: Karosas, Antanas;Vyskupas;Tremtis Punske;Karosas, Antanas;Bishop;Departed to Punsk
Abstract: Per mažai yra kalbama apie paskutinį Seinų ir pirmąjį Vilkaviškio vyskupą Antaną Karosą. Jis buvo tylus, atsargus, bet labai išmintingas, kaip kad jį dažnai įvardindavo ir amžininkai, ir vėlesni jo biografijos tyrinėtojai – sapiens senex. Iš tikrųjų vyskupas A. Karosas gali atrodyti ne per daug reikšminga asmenybė Lietuvos bažnytiniame gyvenime. Tačiau taip nėra. Jis dažnai vertinamas kaip gana sumanus diplomatas, išmintingas vyskupijos administratorius ir – kas svarbiausia – nepaprastai tėviškas ganytojas. Šio straipsnio tikslas yra papasakoti apie mažai žinomas vyskupo A. Karoso apsigyvenimo Punske priežastis ir aplinkybes, jo pareigų vykdymo galimybes, autoritetą bei galutinio pasitraukimo iš lenkiškosios vyskupijos dalies detales. Tai mažai žinomos istorijos atkarpos rekonstrukcija, kuri jokiu būdu neturėtų prisidėti prie seniai išgyventų nesutarimų eskalavimo, priešingai – objektyviai įvertinta praeitis teprisideda prie darnaus įvykių kūrimo šiandien. Straipsnyje remiamasi gana nedaug istoriografinių šaltinių. Lenkijos istorikai mažai analizuoja minimą vyskupo tremties Punske laikotarpį bei aplinkybes. Čia galima paminėti tokius autorius, kaip antai Kšištofas Buchovskis (Krzysztof Buchowski), Vitoldas Jemielity (Witold Jemielity) ir kt. Šie istorikai, plačiai nagrinėdami istorinius įvykius Seinų krašte, kažkiek pamini ir šiame darbe nagrinėjamą problemą. Tačiau lenkų literatūra vengia gilintis į vyskupo A. Karoso išvykimo iš Seinų klausimą. Lietuvių šaltiniai labiausiai siejami su 1919 ir 1920 metų periodine spauda, kuri nuolat informavo apie Seinų krašte vykstančius procesus (pirmiausiai „Tauta“ ir „Laisvė“). Įdomių ir vertingų faktų galima rasti ir vyskupo Pranciškaus Karevičiaus prisiminimuose „Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai“ bei kituose išspausdintuose veikaluose.[...]
The unfavourable circumstances and tense political situation forced Bishop Antanas Karosas to move from Seinai to Punskas. Punskas was not his choice, on the contrary, he was sent there. Living in Punskas, he directed a part of the diocese which was on the Lithuanian side as far as circumstances allowed him. The situation was complicated and tense, and the realities of Bishop Antanas Karosas’ temporary stay in Punskas - not to be envied. Following the development of the Polish-Lithuanian armed conflict, the bishop was forced to leave again. He went from Punskas to Marijampolė. The circumstances described in the article indicate that Bishop Antanas Karosas was an exile, not an ordinary refugee
Internet: http://punskas.pl/wp-content/uploads/2018/01/Terra-9-1.pdf
http://punskas.pl/wp-content/uploads/2018/01/Terra-9-1.pdf
Affiliation(s): Katalikų teologijos fakultetas
Teologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.96 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

116
checked on Dec 9, 2019

Download(s)

10
checked on Dec 9, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.