Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/56927
Type of publication: Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science ar/ir Scopus / Article in Clarivate Analytics Web of Science or / and Scopus (S1)
Field of Science: Filosofija / Philosophy (H001)
Author(s): Jonkus, Dalius
Title: Estetinis suvokimas ir įsijautimas Vosyliaus Sezemano estetikoje
Other Title: Aesthetic perception and empathy in Vasily Seseman’s aesthetic
Is part of: Problemos : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, T. 86, 2014
Extent: p. 111-119
Date: 2014
Keywords: Suvokimas;Jausmas;Įsijautimas;Estetika;Fenomenologija;Seseman;Aesthetics;Empathy;Perception;Expression;Phenomenology
Abstract: Straipsnio tikslas – analizuoti Vosyliaus Sezemano įsijautimo sampratą. Panašiai kaip ir Geigeris savo fenomenologinėje estetikoje, Sezamanas laikosi nuomonės, kad estetinio objekto raiška ir suvokimas yra neįmanomi be emocinio įsitraukimo. Įsijautimas negali būti aiškinamas remiantis analogijos teorija arba psichologinio įjautimo samprata. Pastarosios suponuoja radikalią subjekto ir objekto perskyrą bei jų supriešinimą. Sezemanas parodo, kad įsijautimas yra svarbus estetiniam suvokimui kaip tik todėl, kad jis yra paremtas išraiškingų pasaulio formų ir jų dinamikos bei suvokimo judesių koreliacija. Įsijausti reiškia jausti save kartu su kitais, jausti kitus sąryšyje su savimi. Pasaulio išraiškų dinamika tiesiogiai atskleidžia gyvybingumą, kuris įtraukia ir patį kūniškai suvokiantį subjektą su visomis jo juslėmis kaip visuma. Todėl estetiškai jausmus geriau išreiškia ne dalykinis vaizdavimas, bet dinaminės linijų, spalvų ir garsų atmosferos kūrimas. Pasinėrimas į šią gyvybinę dinamiką yra galimas, jei suvokiantis subjektas suskliaudžia savo pragmatinius interesus ir įpročius bei įgyja estetinės kontempliacijos nuostatą. Sezemano estetikoje išplėtota emocinio įsijautimo samprata yra artima Hartmanno ir Geigerio koncepcijoms, bet jas pranoksta pateiktų argumentų gausa. Kita vertus, Sezemano koncepcijoje ryškėjantis tiesiogiai ir interaktyviai patiriamo estetinio išraiškingumo pirmumas leidžia šią filosofinę poziciją lyginti su Merleau-Ponty filosofine estetika
The aim of this paper is to analyse Vasily Seseman’s conception of empathy. Seseman, similarly to Moritz Geiger, draws a parallel between the perception of aesthetic expressions and the other expressions of a person’s perception. According to Seseman, to understand another person’s spiritual life it is unnecessary to rely on deductions by analogy, like traditional theories claim. Expression has a common trait that meaning lives in it. That is why expressions do not have to be recognized in a way that we would like to reconstruct beyond their harboured meanings. Aesthetic depiction destroys opposition between sensible, material, bodily principle and the non-sensible, spiritual principle. Seseman states that empathy cannot be explained relying on the theory of analogy or the concept of psychological projection. The former presupposes a radical separation and confrontation between the subject and object. Seseman states that empathy is important to aesthetic perception because it is based on the expressive forms of the world and the correlation between their dynamics and movements of perception. To have empathy means to feel oneself together with others, to feel the others in connection with yourself. The dynamics of the world’s expressions directly reveal liveliness which pulls in the bodily perceptive subject with all of his senses as a whole. Echoing feelings are experienced not through the distance of visual sight, but through direct and contagious vibrations of bodily contact. The connection of the primordial perceived world and its perception reveals itself not on the mental, but a sensuous plane. That is why aesthetic feelings are better expressed not by the depiction of objects, but the creation of dynamic atmosphere of lines, colours, sounds. Diving into this vital dynamic is possible if the perceiving subject abstains from his pragmatic interests and habits and attains the attitude of aesthetic contemplation
Internet: http://www.vu.lt/leidyba//dokumentai/zurnalai/PROBLEMOS/Problemos%202014%2086/111-119.pdf
http://www.vu.lt/leidyba//dokumentai/zurnalai/PROBLEMOS/Problemos%202014%2086/111-119.pdf
Affiliation(s): Filosofijos katedra
Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.02 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

128
checked on Jan 5, 2020

Download(s)

10
checked on Jan 5, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.