Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/569
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Mykolaitytė, Aurelija
Title: Kristijono Donelaičio intertekstai Johanneso Bobrowskio romane „Lietuviški fortepijonai“
Other Title: Donelaitis’s intertexts in Bobrowski’s novel "Lithuanian pianos"
Is part of: Darbai ir dienos. Kaunas, Vilnius : Vytauto Didžiojo universitetas; Versus Aureus, 2015, T. 63
Extent: p. 169-178
Date: 2015
Note: ISSN 2335-8769 (internetinis)
Keywords: Donelaitis, Kristijonas;Antikolonializmas;Lietuvių literatūra;Kultūrinis dialogas;Egzistenciniai klausimai;Donelaitis;Anticolonialism;Cultural dialogue;Existential issues;Lithuanian literature
Abstract: Straipsnyje nagrinėjami Kristijono Donelaičio intertekstai Johanneso Bobrowskio (1917–1965) romane „Lietuviški fortepijonai“. Siekiama polemizuoti su Kristinos Brazaitis straipsniu „Donelaitis pro rožinius akinius: ar Johannesas Bobrowskis klaidingai suprato lietuvių dainių?“1 , kuriame tyrinėtoja bando įrodyti, esą Bobrowskis siekęs įtikti Rytų Vokietijos ideologijai ir labiausiai akcentavęs klasių kovą. Toks šio romano vertinimas straipsnyje paneigiamas aktualizuojant įvairių diskursų svarbą tekste: bene ryškiausi politinis, kultūrinis ir religinis diskursai. Donelaitis atsiskleidžia ne kaip praeities autorius, o kaip kūrėjas, galintis būti svarbus ir šiuolaikiniam žmogui. Vokiečių kolonializmo sąlygomis Rytų Prūsijos poetas sugebėjo išlikti tvirtas: neprisitaikė prie kolonizuotųjų ideologijos, kaip ir romane vaizduojami XX a. vokiečių intelektualai Fogtas ir Gavėnas, kuriems teko gyventi nacių laikais. Donelaitis tampa jiems pavyzdžiu, inspiruoja operos kūrybai. Kultūros procesai taip pat parodomi kaip negalintys būti vienprasmiai: Bobrowskis atskleidžia, kad masinė kultūra gali tapti ideologijų tarnaite ne tik nacių Vokietijoje, bet ir Lietuvoje. Tikrasis kultūrinis dialogas užsimezga tik tarp atvirų vienas kitam kūrėjų: Donelaičio ir Šperberio, Vogto, Gavėno ir Storosto, Počkos; kitoniškumas tampa ne kliūtimi, o kūrybine inspiracija. Aptariant religinius-egzistencinius klausimus rašytojui Bobrowskiui bene svarbiausia parodyti Donelaičio pastangas būti atsakingam už savo bendruomenę neišskiriant jokių luomų, o matant visus lygius prieš Dievą; taip pat ir XX a. intelektualai negali nereaguoti į tai, kas vyksta jų visuomenėje ir bando priešintis ideologiniam nacių spaudimui.[...]
The article deals with Donelaitis’s intertexts in Johannes Bobrowski’s (1917– 1965) novel Litauische Claviere (Lithuanian pianos). The author takes issue with Kristina Brazaitis’s paper “Donelaitis Viewed through Rose-tinted Glasses: Did Johannes Bobrowski Misread the Lithuanian Bard?” which tries to prove that Bobrowski aspired to conform to the ideology of East Germany and to emphasize the class struggle. Such an interpretation of Bobrowski’s novel is shown false by actualizing the importance of different discourses in Bobrowski’s text, of which the political, the cultural, and the religious discourses are perhaps the most distinctive. Donelaitis emerges in them not as just an author from the past but as a poet of potential significance to contemporary humans as well. The writer of East Prussia who lived under German colonial rule was capable of remaining a firm personality: he did not adapt to the ideology of the colonisers. Donelaitis became an example to the German intellectuals Voigt and Gawehn, who in the Nazi period tried to create an opera about the Lithuanian poet. Cultural processes may also be understood as polysemantic: Bobrowski emphasises that mass culture could become a tool of ideology not only in Nazi Germany, but in Lithuania, too. Real cultural dialogue begins only among intellectuals who are open to each other: between Donelaitis and Sperber, Voigt and Gawehn, and Storost and Potschka. Otherness here is not an obstacle but a creative inspiration. Bobrowski presents the religious-existential issues by showing Donelaitis’s efforts to be responsible for his community without dividing society into classes but instead treating all people as equal before God. Some 20th century German intellectuals, too, are keenly aware of what is going on in society: they resist the oppression of the Nazi regime by not fearing to be different in their thoughts and works, and in their creation.[...]
Internet: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/569/1/ISSN2335-8769_2015_N_63.PG_169-178.pdf
https://hdl.handle.net/20.500.12259/569
Affiliation(s): Lituanistikos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2015, nr. 63
Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

55
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

11
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.