Įspūdis ir jo realizavimas. Vieno Marcelio Prousto romano epizodo analizė

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas Marcelio Prousto romano Prarastojo laiko beieškant epizodas „Martenvilio bokštai“. Epizode vaizduojamas impresionistinės kūrybos aktas, kurio pagrindą sudaro įspūdžio patyrimas ir jo realizavimas. Tarp įspūdžio ir jo realizavimo nėra būtino ryšio, paversti įspūdį kūrybos sąlyga – tai Prousto sumanymas. Straipsnyje siekiama išsiaiškinti tokio sumanymo teorines prielaidas. Atliekant tyrimą, remiamasi G. Deleuze’o ir M. Mamardašvilio sąvokomis bei įžvalgomis. Paaiškėja, kad (1) įspūdis nėra nei reguliarus patyrimo faktas, nei paskata realizacijai; (2) realizacija apima du taktus ir juos skiriantį chronotopinį intervalą; (3) realizacijos subjektą apibūdina ne kūrybos valia ir metodas, o nevalingumas ir grynosios minties primygtinumas; (4) kūrinys realizuoja įspūdį, tačiau jo nereprezentuoja ir neinterpretuoja; (5) chronologinė kūrybos akto seka nesutampa su logine akto seka, todėl vienu atveju centrinę vietą užima įspūdis, kitu – tik minties ženklas.