Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/568
Type of publication: Straipsnis / Article
Author(s): Korostenskienė, Julija
Title: Exploring Lithuanian reflexive verbs from the generative syntactic perspective
Other Title: Lietuvių kalbos sangrąžiniai veiksmažodžiai generatyvinės sintaksės požiūriu
Is part of: Darbai ir dienos, 2014, nr. 62, p. 59-80
Date: 2014
Keywords: Reflexive verb;Distributed morphology;Syntax-morphology interface;Argument structure;Sangrąžinis veiksmažodis;Veiksmažodinis predikatas;Skirstomoji morfologija;Sintaksės ir morfologijos sąveika;Argumentų struktūra;Verb predicate
Abstract: The present article seeks to examine some regularities of Lithuanian morphosyntactic interface within the generative syntactic tradition. This study examines Lithuanian reflexive verbs to provide an account for the appearance of the reflexive marker -si- in two positions relative to the verb phrase – word finally in prefixless verbs and after the prefix in prefixed verbs, as well as to examine the overall composition of the Lithuanian verb predicate in light of its relation to the negative element. The analysis relies on the premises of Distributed Morphology, Ramchand‘s approach to argument structure within the framework of First Phase Syntax and versions of X-bar theory. It is argued that the reflexive marker is a physical manifestation of the trace of the subject, following Baker‘s (1984) Internal Subject Hypothesis. The negative phrase (NegP) is shown to be incorporating into the vP structure in otherwise prefixless verbs.
Straipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp sangrąžos dalelytės -si- ir veiksmažodžio taikant generatyvinės sintaksės metodus: skirstomąją morfologiją (angl. Distributed Morphology), Gillian Ramchand pirmosios fazės sintaksę (angl. first phase syntax) bei sintaksinio medžio X-bar teoriją (angl. X-bar theory). Lietuvių kalboje sangrąžos dalelytė -si- eina po veiksmažodžio fleksijos nepriešdėliniuose veiksmažodžiuose, o priešdėliniuose – po priešdėlio. Remiantis skirstomosios morfologijos principais formuluojama dalelytės vietos veiksmažodyje taisyklė. Toliau taikant Ramchand daiktavardžio grupės struktūros modelį (angl. argument structure model) siekiama nustatyti sangrąžos dalelytės suderinamumą su (ne)tiesioginio papildinio poziciją užimančia daiktavardžio grupe. Dėmesys kreipiamas į daiktavardžius bei sangrąžinį įvardį sau / save. Straipsnyje parodoma, kad sangrąžos dalelytė gali atsirasti tik tokiose konstrukcijose, kur, Ramchand terminais, veiksmo iniciatorius (angl. Initiator), patyrėjas (angl. Undergoer) ir rezultantas (angl. Resultee) apibūdina tą patį subjektą arba turi tą patį indeksą sakinyje (angl. are coindexed). Toliau remiantis Bakerio suformuluota vidinio veiksnio hipoteze (angl. Baker‘s Internal Subject Hypothesis), kuri, manoma, yra universali ir taikoma visoms pasaulio kalboms, analizuojamas sangrąžinio veiksmažodžio (morfo)sintaksinis medis. Analizė atskleidė, jog sangrąžos dalelytės pozi­cijos keitimas atspindi veiksnio judėjimą sintaksiniame medyje, o pati dalelytė yra išorinio veiksnio (angl. external argument) pėdsakas (angl. trace). Išanalizavus neigiamosios dalelytės jungimąsi su sangrąžiniais veiksmažodžiais teigiama, kad neigiama frazė (NegP) gali tam tikromis sąlygomis įsiterpti į sangrąžinio veiksmažodžio struktūrą.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/568
https://hdl.handle.net/20.500.12259/568
Appears in Collections:Darbai ir dienos / Deeds and Days 2014, nr. 62

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

36
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.