Variety of habitats associated with common juniper (Juniperus communis L.) growing in Lithuania
| Date |
|---|
2016 |
Paprastasis kadagys (Juniperus communis L.) ekologiniu ir ekonominiu požiūriu yra svarbi spygliuočių rūšis, išsamiai išnagrinėta kai kuriose arealo srityse. Rytų Baltijos šalių kadagiams, kaip vienai iš trijų natūraliai augančių spygliuočių rūšių, iki šiol skirta nepakankamai dėmesio. Pastaruoju metu J. communis Lietuvos populiacijos įvertintos pagal kai kuriuos molekulinius žymenis, tačiau genetiniai duomenys išlieka nesusieti su kitomis biologinėmis, ypač ekologinėmis, savybėmis. Tyrimų tikslas buvo įvertinti Lietuvos kadagių biotinę ir abiotinę aplinką pagal augančių pomiškio ir trako, krūmokšnių, žolinių augalų ir samanų rūšių įvairovę ir gausą. Lietuvoje buvo parinkta 14 vietovių su kadagiais. Abiotinės aplinkos savybės buvo nustatytos pagal augalų rūšių, augančių kartu su kadagiu, Elenbergo indikatorines vertes (EIV). Vietovėse, kuriose auga kadagiai, buvo aptikta 18-os šeimų 80 rūšių žolinių augalų ir krūmokšnių. Didžiausia žolinių augalų įvairovė rasta šlaitų pievose (18–22 rūšys). Remiantis rūšių gausa, vietovės su kadagiais sugrupuotos pagal buveinių tipą. Nors mūsų darbe nagrinėjama gana maža teritorija (š. platuma 56°07’–54°11’, rytų ilguma 21°06’–26°30’), aplinkos indeksai vietovėse su kadagiais svyravo gana plačiose ribose: šviesos – 6,0–7,3, temperatūros – 3,0–5,8, žemyniškumo – 3,7–5,3, dirvožemio drėgnumo – 4,2–7,8, dirvožemio rūgštumo – 2,7–7,4, dirvožemio azoto – 2,7–4,4. Pagal EIV, labiausiai išsiskyrė šlaitų pievos ir kopų pušynai.
Common juniper (Juniperus communis L.) is an important conifer from the ecological and economical point of view. In some areas of the distribution range, it is a widely studied species. Up till now insufficient attention has been paid to junipers growing in the Baltic countries where it is one of three natural conifers and important forest tree species. Recently, molecular markers-based diversity of Lithuanian populations of J. communis was determined, although related biological and ecological variables remain undisclosed. The present study is aimed at the evaluation of biotic and abiotic environment of J. communis according to plant species composition. Fourteen sites with J. communis were selected in the territory of Lithuania. At each site undergrowth trees and shrubs, herbaceous species, dwarf shrubs, and mosses were recorded and the abundance of each species was evaluated. Abiotic environment characteristics were obtained using Ellenberg’s indicator values (EIV) of the plant species neighbouring junipers. In the sites with J. communis, 80 species of herbs and dwarf shrubs belonging to 18 families were registered. The largest variety of herbaceous species and dwarf shrubs (18–22 per site) was registered for sites representing xero-thermophile fringes. Species coverage data recorded in the sites in most cases allowed to group sites according to their habitats. Despite rather small territory of the present survey (latitude (N) 56°07’–54°11’, longitude (E) 21°06’–26°30’), the ranges of indexes for environment factors of juniper sites were rather wide: 6.0–7.3 for light, 3.0–5.8 for temperature, 3.7–5.3 for continentality, 4.2–7.8 for soil moisture, 2.7–7.4 for soil reaction, and 2.7–4.4 for soil nitrogen. Among the sites selected by us, the most contrasting in terms of EIV were locations representing coastal brown dunes covered with natural Scots pine forests and xero-thermophile fringes.