European Impatiens species differences at RAPD and ISSR loci
| Date |
|---|
2016 |
Tyrimų tikslas yra palyginti pagal atsitiktinai pagausintos polimorfinės DNR (APPD) ir paprastųjų kartotinių sekų intarpų (PKSI) žymenis tris Europos Impatiens rūšis, kurios surinktos skirtingose geografinėse zonose. Tai aktualu, nes trūksta informacijos, kaip visos trys Impatiens rūšys gali būti palyginamos platesnėje geografinėje teritorijoje. Iš viso ištirtos kiekvienos rūšies – Impatiens noli-tangere, I. parviflora ir I. glandulifera – 8 populiacijos iš dviejų šalių (Lietuvos ir Čekijos Respublikos). APPD ir PKSI metodai pasirinkti atsižvelgiant į duomenų trūkumą vertinant bendras molekulines Impatiens rūšių savybes. Buvo taikomi 8 APPD ir 5 PKSI žymenys. Lyginant polimorfizmo procento vidurkius, pagal APPD žymenis artimiausios buvo I. noli-tangere ir I. parviflora rūšys (atitinkamai P% = 13,9 % ir P% = 17,3 %), o pagal PKSI duomenis – I. parviflora ir I. glandulifera (atitinkamai P% = 26,5 % ir P% = 22,0 %). I. parviflora pasižymėjo didžiausia genetine diferenciacija pagal APPD lokusus (GST = 0,81) ir I. glandulifera – pagal PKSI žymenis (GST = 0,73). Atsižvelgiant į genetinės diferenciacijos rezultatus, panašiausios rūšys pagal APPD duomenis yra I. noli-tangere ir I. parviflora, o pagal PKSI žymenis – invazinės sprigės rūšys. Genetinių atstumų palyginimas tarp suporuotų rūšių populiacijų rodo reikšmingą koreliaciją tarp I. noli-tangere ir I. parviflora (r = 0,79; p < 0,05) bei I. parviflora ir I. glandulifera (r = 0,76; p < 0,05) pagal APPD lokusus, taip pat I. parviflora ir I. glandulifera (r = 0,89; p < 0,05) pagal PKSI žymenis. UPGMA dendrogramos atskleidė, kad panašiausios rūšys yra I. noli-tangere ir I. parviflora pagal APPD duomenis, I. parviflora ir I. glandulifera pagal PKSI žymenis, o I. noli-tangere ir I. glandulifera labiausiai skiriasi pagal minėtus molek. žymenų rodiklius.
Information concerning comparison of three widely spread European species of Impatiens along wider geographical areas is still missing. The present study is aimed at comparing genetic variability at RAPD and ISSR loci of Impatiens noli-tangere, I. parviflora, and I. glandulifera, covering a marked geographic area. Twenty four populations of these Impatiens (eight populations of each species) from two countries (Lithuania and Czech Republic) were examined. Eight randomly amplified polymorphic DNA (RAPD) and 5 inter simple sequence repeat (ISSR) markers were chosen considering the lack of data on the general molecular characteristics of Impatiens. The highest genetic differentiation at RAPD loci (GST = 0.81) was characteristic of I. parviflora, and the highest genetic differentiation at ISSR loci (GST = 0.73) was documented for I. glandulifera. According to Nei’s genetic distances between two species populations, significant correlations were determined for I. noli-tangere and I. parviflora (r = 0.79; p < 0.05) and for I. parviflora and I. glandulifera (r = 0.76; p < 0.05) based on RAPD loci and for I. parviflora and I. glandulifera (r = 0.89; p < 0.05) based on ISSR loci. According to the mean values of polymorphism, genetic differentiation and Nei’s genetic distances between two species populations at RAPD loci, the closest were I. noli-tangere and I. parviflora, while at ISSR loci, the most similar were invasive species, I. parviflora and I. glandulifera. UPGMA dendrograms revealed that the closest species were I. noli-tangere and I. parviflora by both RAPD and ISSR data. In conclusion, our study did not show unambiguous results about similarity between Impatiens species.