Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/56158
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Savickienė, Ineta
Title: Lietuvio vaiko daiktavardžio morfologija [Rankraštis] : daktaro disertacija : humanitariniai mokslai, filologija, lietuvių kalba (H 5902)
Extent: 133 lap. : lent
Publishing data: Kaunas, : Vytauto Didžiojo universitetas
Date: 1999
Note: Darbas atliktas 1994-1998 metais Vytauto Didžiojo universitete
Bibliogr.: lap. 123-133
Keywords: Vytauto Didžiojo universitetas (Kaunas);Disertacijos;Vaikai;Lietuva;Kalba;Tyrimai;Lietuvių kalba;Daiktavardis;Lietuvių kalba;Morfologija
Abstract: Nuo seno vaikų kalba traukė mokslininkų dėmesį. Tarpdalykinis šios srities pobūdis patraukė ne tik psichologus, bet ir lingvistus, filosofus, antropologus, sociologus. Tolydžio didėjantis domėjimasis kalbos įsisavinimo dalykais skatina tirti kuo daugiau kalbų. Psicholingvistai jau atsakė į daugelį klausimų, susijusių su gimtosios kalbos įsisavinimo raida. Nustatyta, kad tam tikro amžiaus vaikai sužino apie objektų egzistavimą; jie suvokia, kad objektai gali veikti ir būti išdėstyti erdvėje, kad visi turi savo pavadinimus. Įrodyta, kad ir reikšmių susiejimas su tam tikromis kalbos formomis yra grindžiamas vaikų žiniomis apie aplinką. Daugelį metų psicholingvistai domėjosi tik angliškai kalbančių vaikų gimtosios kalbos raida. Kiek vėliau imta tyrinėti ir kitas kalbas. Tai daryti labiausiai skatino universalių kalbos įsisavinimo ypatumų ieškojimas. Iškilo klausimas: ar skirtingose kalbose yra bendra kalbinių reiškinių įsisavinimo eilė. Šiuo metu jau surinkta nemaža duomenų apie daugelį pasaulio kalbų, pirmiausia indoeuropiečių: romanų (italų, prancūzų, ispanų), germanų (anglų, vokiečių, danų, švedų, islandų, norvegų), slavų (rusų, lenkų, čekų), baltų (latvių), semitų (hebrajų), ugrų-finų (vengrų, estų, suomių) ir kt. Šios studijos tikslas – aprašyti, kada ir kaip lietuvio vaiko kalboje radosi viena ar kita daiktavardžio gramatinė kategorija; aiškinti ir interpretuoti atsiradusias „klaidas“ (tai, kas neatitinka suaugusiųjų kalbos modelio), nustatyti jų priežastis. Gautus rezultatus stengtasi lyginti su kitų kalbų tyrimų rezultatais
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/56158
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml7.63 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

134
checked on Jan 5, 2020

Download(s)

10
checked on Jan 5, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.