Kelmės krašto katalikiška etninė kultūra : monografija

Abstract

Lietuvą sudaro penki etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Mažoji Lietuva, Suvalkija (Sūduva) bei Žemaitija. Kiekvienas Lietuvos etnografinis regionas skiriasi lokalinėmis vietomis ar kraštais. Kiekvienas iš jų yra ypatingas savo etnine kultūra. Katalikiška etnine kultūra išsiskiria Kelmės kraštas, kuris yra vakarinėje Lietuvos dalyje bei Žemaitijos viduryje. Lietuvos katalikiškąjai etninei kultūrai priskiriamos pridedamosios pamaldos, arba liaudies pamaldumo praktikos. Šios tematikos tyrimai natūraliai iškelia Kelmės krašto katalikiškos etninės kultūros pamaldumo formų ir vietinių etninės kultūros savitumo persipynimo, išsaugojimo ir jos globos problematiką. Mokslinių studijų, kur atskirai nagrinėjamas Kelmės kraštas, kaip sudėtingas apeiginės liturginės ir etninės kultūros sąveikos reiškinys, nėra. Monografijoje apibendrinti autoriaus daugelio metų tyrinėjimai leidžia į šį krašto etnografinį regioną pažvelgti nauju žvilgsniu, t.y. per šio krašto liaudies pamaldumo praktikas, jų apeiginius papročius, muziką bei jų kilmės ištakas atskleisti šio krašto savitumą. Darbas aktualus Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, Lietuvos etnografijos, etnologijos bei etnomuzikologijos mokslams. Iškelta ir pagrįsta hipotezė, kad Kelmės krašto katalikišką kultūrą suformavo čiaveikę vienuolynai, vietinė dvasininkija bei brolijos.