Eurointegracijos iššūkiai Lietuvos provincijos politinės kultūros kontekste

Abstract

Siekiant ištirti politinės kultūros specifiką Lietuvos provincijoje apskritai bei konkrečias jos apraiškas: rinkėjų motyvaciją, politinės informacijos kanalus bei politinės komunikacijos instrumentus, jų įtaką Lietuvos narystės Europos Sąjungos (ES) kampanijai, taip pat Prezidento rinkimų kampanijai, buvo atlikti kiekybiniai ir kokybiniai politinės erdvės tyrimai. Juos sudarė apklausos bei dviejų focus grupių - elito ir eilinių provincijos gyventojų - tyrimai, vietinės ir regioninės žiniasklaidos tyrimas bei rinkimų ir referendumo rezultatų analizė. Paaiškėjo, kad eilinių provincijos gyventojų politinių veiksmų motyvacijos spektre aiškiai dominuoja vienas motyvas: kainos už žemės ūkio produkciją. Būdami nusivylę Lietuvos Vyriausybės politika ir stokodami informacijos apie Europos Sąjungos reikalus, artėjant naujam Europos integracijos etapui, žmonės reiškė netikrumą. Tuo pat metu tiriamos teritorijos elitas buvo geriau informuotas, gebantis išreikšti daugiau motyvų ne tik už, bet ir prieš Lietuvos narystę ES. Nors referendumo rezultatų prognozės, remiantis skirtingais šaltiniais, buvo įvairios, faktiniai šio politinio akto rezultatai apskritai sutapo su daugeliu prognozių. Politinės informacijos kanalai referendumo kampanijoje, lyginant ją su Prezidento rinkimų kampanija, varijavo palyginti nedaug. Lemiama TV ir radijo reikšmė abiejose kampanijose buvo akivaizdi. Remiantis tyrimais focus grupėse, tie patys politinės komunikacijos instrumentai galėjo nulemti skirtingus rezultatus: pavyzdžiui, TV klipai Prezidento rinkimuose lėmė rinkėjų nuostatą keisti esamą padėtį, o referendume piliečiai juos interpretavo kaip neįtikinančius. Apskritai politinės veiklos motyvų formavimasis yra ilgalaikis procesas, kuris negalėjo žymesniu mastu būti pakeistas trumpalaikės, nors ir intensyvios referendumo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kampanijos metu.