| Abstract: | Pastarąjį dešimtmetį labai padidėjus emigracijos iš Lietuvos srautams, itin aktualus tampa emigracijos poveikio šalies ekonomikos augimui vertinimas, nes šalis praranda ekonominį, mokslinį, techninį, inovacinį potencialą. Emigracija tapo vienu svarbiausių ir kontraversiškiausių pastarojo laikotarpio ekonominių ir politinių diskusijų objektu. Tačiau mažai akcentuojamas skirtingų kvalifikacinių grupių poveikis šalies ekonomikos augimui, nors tai yra svarbus analizės aspektas, nes vertinant makroekonominiu lygmeniu, žinoma, kad gyventojų migracijos poveikis šalies ekonomikos augimui priklauso nuo politinių, ekonominių ir socialinių sąlygų bei individualių emigrantų charakteristikų, jų sukaupto kapitalo ir elgsenos. Todėl šiame straipsnyje pateiktas emigrantų kvalifikacinės struktūros poveikio šalies ekonomikos augimui kompleksinis vertinimo modelis, kuris patikrintas Lietuvos atveju. Pripažįstama, kad globalizacijos sąlygota gyventojų migracija – natūralus procesas, tačiau pernelyg dideli jos mastai sukelia neigiamų pasekmių. Emigruojant skirtingos kvalifikacijos gyventojams, yra prarandama nemažai vartotojų, darbuotojų, investuotojų, kurie savo uždirbtus pinigus išleidžia kitose šalyse, todėl nesukuriama dalis bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) kilmės šalyje. Be to, šalis netenka ekonominio, mokslinio, techninio, inovacinio potencialo. Pastarąjį dešimtmetį, Lietuvoje fiksuota masinė emigracija, kasmet vidutiniškai siekusi daugiau nei 30 tūkst. gyventojų. Taip pat šalis pasižymėjo ir didžiausiu neigiamu migracijos saldo, tenkančiu 1000 gyventojų, lyginant su kitomis ES šalimis. Minėtos aplinkybės lėmė, kad emigracija tapo vienu svarbiausių ir kontraversiškiausių pastarojo laikotarpio ekonominių ir politinių diskusijų objektu
Over the past decade significantly increased flows of emigration from Lithuania pointed out the relevance of emigration impact assessment on the national economic growth, as the country is losing economic, scientific, technical, innovative potential. Emigration has become one of the most important and controversial recent economic and political subject of discussions, however impact of different qualification groups on the national economic growth has not been emphasized. This is an important aspect of the research, because impact of migration on the national economic growth in the macroeconomic level depends on the political, economic and social conditions as well as on the individual characteristics of emigrants, their owned capital and behaviour. Therefore this paper presents the integrated assessment model of the impact of emigrants’ qualification structure on the national economic growth, which has been applied in the case of Lithuania. Emigration impact was assessed through the aggregated cost components, therefore GDP expenditure method has been chosen because it allows to identify systemically expenditure groups related to the economic growth through the incoming and outgoing cash flows which is determined by the emigrants’ role in every economic sector The calculation results showed that increase in part of qualified emigrants negatively influenced national economic growth during the whole analysed period. The biggest negative effect came from the change of consumption expenditure while the positive effect from the saved social benefits did not overcome the negative one. The calculations showed that the change of 10 per cent of emigrants’ qualification structure determined on average of 5 per cent of the GDP loss change in the country |
