Lietuvių dailininkų veikla Vokietijoje 1946–1950 metais : reprezentacija ar išsigelbėjimas per kultūrą
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2015 |
Straipsnyje analizuojamas lietuvių dailininkų meninis gyvenimas sunkiu II pasaulinio karo pabaigos laikotarpiu, kai, palikę savo šalį, jie stengėsi išgyventi Vokietijoje ir vėliau įsitvirtinti kitose Vakarų pasaulio šalyse. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kokie sociopolitiniai veiksniai lėmė lietuvių menininkų aktyvumą ypač sunkiomis sąlygomis gyvenant Vokietijos išvietintųjų asmenų (DP’s) stovyklose, kokios buvo to aktyvumo pasekmės. Straipsnyje koncentruojamasi į dailės parodų rengimą ir jų tikslus. Lietuvos, Vokietijos ir JAV archyvuose naujai aptikta medžiaga leidžia teigti, kad parodų rengimas nebuvo traktuojamas vien tik kaip meninio gyvenimo reiškinys. Tai buvo suvokiama kaip politinis tikslas, siekimas kultūros priemonėmis keisti sąjungininkų valdžios Vokietijoje požiūrį į išvietintuosius asmenis iš Rytų Europos, būdas įrodyti politinį bei kultūrinį atskirumą nuo Sovietų Sąjungos. Straipsnyje išryškėja ir kita, neigiama smarkiai angažuoto politiniams tikslams lietuvių meninio gyvenimo Vokietijoje pusė: lietuvių menininkų mąstysena liko konservatyvi, jų integracija į Vakarų meno kontekstą emigravus į kitas pasaulio šalis, daugiausiai JAV, buvo silpna arba netgi neįmanoma.
In this article, the author analyzes the life of Lithuanian artists who, having fled their country, tried to survive and later establish themselves in the Western World during the difficult period at the end of World War II. The article tries to answer what socio-political factors ordained Lithuanian artists’ activity under extremely difficult circumstances when living in Germany’s pisplaced persons (DP) camps and what were the consequences of this activity. The article focuses on art exhibitions and their aims. New information found in Lithuanian, German and American archives suggests that art exhibitions were viewed as more than just a phenomenon of the world of art. They were understood as a political aim, an attempt to change the attitude of the Allied government in Germany to DPs from Eastern Europe, a means to show the political and cultural difference from the Soviet Union. Another, a more negative side of the highly engaged Lithuanian political art in Germany comes to light in this article: after emigration to other countries, mainly USA, Lithuanian artists’ mindset remained deeply conservative and their integration into the world of Western art was negligible or even impossible.