Lietuvos ekonomistų-finansininkų darbo rinkos pokyčių lyginamoji analizė darbo užmokesčio atžvilgiu

Abstract

Žmogus įprastai siekia gauti stabilų darbo užmokestį, garantuojantį ne tik ziologinių poreikių patenkinimą esamu momentu, bet ir sukurtų saugumo jausmą, užtikrintumą ateityje. Žinoma, kad darbo užmokestis priklauso nuo daugelio veiksnių, kaip pavyzdžiui, darbo rinkos situacijos, vyriausybės poveikio, darbuotojo kvali kacijos ir t. t. (Rubštaitienė, Šreiderienė, 2007; Cirillo, 2014; Smriti Chand Organization, 2015 ir kt.). Būtina akcentuoti ir įvertinti ekonomistų- nansininkų darbo rinkos struktūros pokyčių įtaką darbo užmokesčiui. Akivaizdu, kad Lietuvoje ekonomisto ir nansininko specialybė pastaruoju metu nėra ypač vertinama. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2014) duomenimis šių specialybių paklausa yra atitinkamai maža arba vidutinė. Dėl šių priežasčių yra aktualu išanalizuoti Lietuvos ekonomistų- nansininkų darbo rinką trimis pjūviais: potencialios (moksleivių, studentų), esamos (darbuotojų) darbo pasiūlos ir paklausos (darbdavių) atžvilgiais ir išsiaiškinti esančius panašumus, skirtumus bei problemas darbo užmokesčio atžvilgiu. Straipsnyje nagrinėjama problema: kokie yra pagrindiniai Lietuvos ekonomistų- nansininkų darbo rinkos pokyčiai darbo užmokesčio atžvilgiu analizuojant potencialią ir esamą darbo pasiūlą ir paklausą? Tikslas – išanalizavus teorinius darbo rinkos ir darbo užmokesčio aspektus, empiriškai ištirti Lietuvos ekonomistų- nansininkų darbo rinkos struktūros pokyčius darbo užmokesčio atžvilgiu.