Człowieczenstwo Chrystusa według Atanazego Wielkiego

Abstract

Dėl nuopelnų ginant ortodoksinį tikėjima į Kristų – Aleksandrijos vyskupas – Atanazas (295-373) vadinamas Didžiuoju. Aptariant kristologine ano metų diskusiją, šiame darbe išskiriama fundamentali Atanazo tezė apie Kristaus žmogiškumą: Kristus buvo tikru žmogumi. Kitas svarbus teiginys yra tai, kad Bažnyčios tėvas sąvoką kūnas supranta bibline prasme kaip visą žmogų. Iš to galima spręsti, kad Aleksandrietis pripažino integralų Kristaus žmogiškumą, įskaitant būdingą žmonėms jausmingumą ir sąmoningumą. Panašią išvadą galima daryti iš Aleksandriečio soteriologinės koncepcijos, nors apie Jėzaus sielą Atanazas aiškiai nepasisakė. Dėl šios priežasties pristatomos jo pažiūros apie Kristų kaip Išganytoją

To sum up the problem in question, it should be recalled Athanasius fundamental thesis of Christ's humanity: Christ was a real human being. Next important assumption is that the author understands the biblical notion of the body as a whole sense of the man. This shows that the integral of Alexandria recognized the humanity of Christ, including the inherent human sensitivity and awareness. A similar conclusion can be drawn from Alexandria soteriological concept, though this paper deals with the works of Jesus' soul Athanasius explicitly mentioned. For this reason, it seems his views on Christ as Saviour delivery