Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/54084
Type of publication: research article
Type of publication (PDB): Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Psichologija / Psychology (S006)
Author(s): Arūnaitė, Inga;Žardeckaitė-Matulaitienė, Kristina
Title: Amžiaus ir lyties įtaka emocijų atpažinimui iš balso
Other Title: Age and gender influence on emotion recognition from voice
Is part of: Psichologija : mokslo darbai. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2015, T. 51
Extent: p. 68-80
Date: 2015
Note: ISSN 2345-0061 (Online)
Keywords: Emocijų atpažinimas;Balsas;Lyčių skirtumai;Emotion recognition;Vocalic;Gender differences
Abstract: Nors teigiama, kad neverbalinės komunikacijos suvokimas yra būtinas optimaliam bendravimui, o emocijų atpažinimas iš neverbalinių signalų užtikrina prisitaikymą socialinėje aplinkoje ir netgi profesinę sėkmę, suteikia svarbią informaciją apie pašnekovo emocijas, socialinį statusą, požiūrį ir pan., emocijų atpažinimas iš balso, kaip vieno neverbalinės komunikacijos šaltinių, yra mažai ištirtas, daugiausia dė- mesio skirta emocinėms veido išraiškoms. Straipsnyje pristatomo tyrimo tikslas – įvertinti, kaip emocijų atpažinimas iš balso priklauso nuo atpažinėjo lyties ir emocijų įgarsintojo amžiaus bei lyties. Iškeltos hipotezės: a) pyktis ir liūdesys atpažįstami geriausiai, o džiaugsmas – prasčiausiai; b) moterys emocijas iš balso atpažįsta geriau nei vyrai; c) geriau atpažįstamos balsu reiškiamos emocijos, kai jas reiškiantis ir atpažįstantis žmogus yra tos pačios lyties; d) geriau atpažįstamos emocijos iš balso, kai jas reiškiantis ir atpažįstantis žmogus yra to paties amžiaus; e) geriau atpažįstamos tos emocijos, kurios atitinka emocijų reiškėjo lyčiai stereotipiškai priskiriamas emocijas. Tyrime dalyvavo 223 studentai (183 moterys ir 40 vyrų). Vidutinis dalyvių amžius – 21 metai (SN = 1,8). Tyrimo dalyviams buvo pateiktas balso įrašas, iš kurio prašoma atpažinti jame reiškiamas emocijas (džiaugsmą, pyktį, liūdesį, nuobodulį, baimę ir susidomėjimą). Kiekviena emocija buvo įgarsinta keturių profesionalių aktorių: dviejų vyrų (72 ir 23 metų) ir dviejų moterų (56 ir 24 metų). Buvo naudotas neutralaus emocinio turinio sakinys („Dabar išeinu iš kambario, grįšiu vėliau“). Metodas sukurtas remiantis Byron (2007) naudota priemone. Nustatyta, kad visos pateiktos emocijos buvo atpažintos 38–92 % tikslumu, geriausiai atpažintas pyktis (99 %) ir džiaugsmas (82 %), o prasčiausiai – liūdesys (58 %). [...]
The understanding of nonverbal language is essential for communication quality. Emotion recognition from the nonverbal language guarantees adaptation in the social environment and even a professional success, it gives essential information about one’s emotions, social status, attitude, etc. Unfortunately, voice as a source of nonverbal language has been left behind by scientists who mostly concentrate on facial expression. The aim of the current research is to investigate how emotion recognition from voice depends on the receiver’s gender as well as on the gender and age of a person expressing them. The following hypotheses were stated: a) anger and sadness are recognized most precisely while joy least precisely; b) female students recognize emotion from voice better than male students do; c) female and male participants recognize emotion from voice better when it is expressed by the actor of the same gender; d) students can recognize emotions from voice better when they are expressed by an actor of the same age; e) emotions are recognized better when they are considered to match the actor’s gender. 223 students participated in the research. The average age was 21 (SD = 1.8), of them 183 women and 40 men. The participants were asked to listen to a voice recording prepared for this study and to recognize the displayed emotion (joy, boredom, anger, sadness, interest, and fear). Each emotion was portrayed by four professional actors: two men (72 and 23 years old) and 2 women (56 and 24 years old). They were all using the same emotionally neutral sentence: ”I am going out of the room now, but I will be back later”. The method was created based on the method of Byron (2007) used in her research. The results of the current research showed that all emotions were recognized at the accuracy of 33–92%. [...]
Internet: http://www.zurnalai.vu.lt/psichologija/article/view/8257/6128
Affiliation(s): Psichologijos katedra
Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.76 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

62
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

13
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.