Suaugusiųjų asmenų psichologinė gerovė euro valiutos įvedimo proceso metu

Abstract

Eudemoniniu požiūriu paremta psichologinės gerovės samprata – tai sąlyginai naujas tyrimų objektas, apie kurio dinamiškumą vis dar diskutuojama. Atliktu tyrimu buvo siekiama prisidėti prie žinių apie psichologinės gerovės dinamiką plėtimo ir atskleisti psichologinės gerovės dinamikos ypatumus monetariniu pokyčio - lito pakeitimo euro valiuta - proceso metu. Atsižvelgiant į tai, jog gerovės pokytis gali būti susijęs ne tiek su pokyčiu pačiu savaime, kiek su subjektyviu jo vertinimu (Adams ir kt., 2011), į tyrimą buvo įtrauktas nuostatų euro valiutos atžvilgiu komponentas. Metodika. Tyrimui atlikti taikytas longitudinis tyrimo dizainas: klausimynai buvo pateikti du kartus tiems patiems respondentams prieš įvedant euro valiutą (2014 m. gruodžio mėn.) ir po įvedimo (2015 m. vasario-kovo mėnesiais). Tyrime sutiko dalyvauti 220 asmenų, iš kurių klausimyną pirmojo matavimo metu tinkamai užpildė 174 asmenys (79%; 20-76 m.; M=41,02; SD=14,98; 68,5% moterys), antro matavimo metu – 153 asmenys (69,54%). Klausimyną sudarė sociodemografiniai klausimai, Psichologinės gerovės klausimynas (Cronbach alpha pirmo ir antro matavimo metu atitinkamai 0,916; 0,922) (Kazlauskas, Želvienė, 2013) ir Nuostatų euro valiutos atžvilgiu skalė (Cronbach alpha pirmo ir antro matavimo metu atitinkamai 0,857; 0,872) (Muller-Peters ir kt., 2001). Prieš įvertinant psichologinės gerovės dinamiką, pirmiausiai respondentai buvo išskirti į keturias grupes pagal nuostatų euro valiutos atvžilgiu kaitą: stabilios teigiamos nuostatos, stabilios neigiamos nuostatos, teigiamesnėmis tapusios nuostatos, neigiamesnėmis tapusios nuostatos. Toliau psichologinės gerovės dinamika buvo atskirai įvertinama šiose grupėse. Rezultatai. Psichologinė gerovė ir nuostatos euro valiutos atžvilgiu teigiamai siejosi abiejų matavimų metu (atitinkamai r1=0,311; r2=0,502; p<0,001).[...]