Ar motyvavimo pokalbio konsultacijos yra veiksmingos didinant lėtinėmis ligomis sergančiųjų motyvaciją keisti su sveikata susijusį elgesį?

Abstract

Sveikatai palankaus elgesio laikymasis pagerina lėtinėmis ligomis sergančiųjų sveikimą, tačiau pacientai dažnai stokoja vidinės motyvacijos keisti jiems įprastą elgesį, ir tai nulemia poveikio priemonių neveiksmingumą. Motyvavimo pokalbis (MP) – tai konsultavimo metodas, kuriuo siekiama sužadinti kliento norą keisti sveikatai nepalankų elgesį. Tyrimo tikslas – įvertinti MP efektyvumą didinant lėtinėmis ligomis sergančiųjų motyvaciją keisti su sveikata susijusį elgesį reabilitacijos laikotarpiu ir praėjus 3 mėnesiams po jos. Metodologija: Tyrimo metodas – kvazieksperimentas. Tiriamieji -362 Abromiškių reabilitacijos ligoninės kardiologinioskyriaus (KR) pacientai (264 vyrai ir 98 moterys), iš kurių 191 buvo atsitiktinai priskirti poveikio, o 171 – kontrolinei grupei; bei 134 artrologinio skyriaus (ART) pacientai (40 vyrų ir 94 moterys), iš kurių 73 buvo atsitiktinai priskirti poveikio, o 61 – kontrolinei grupei. Su sveikata susijusio elgesio (alkoholio vartojimo, rūkymo, fizinio aktyvumo, mitybos) pokyčiams išmatuoti naudotas pasirengimo pokyčiams klausimynas (Prochaska, DiClemente, 1986), sudarytas pagal transteorinį modelį ir atspindintis 3 motyvacijos keisti elgesį stadijas: nesusimąstymo, svarstymo ir veiksmo. Tiriamieji klausimynus pildė tris kartus – reabilitacijos pradžioje, pabaigoje ir praėjus 3 mėn. po reabilitacijos. Poveikio grupei per gydymosi laikotarpį buvo taikomos 1–4 MP konsultacijos ir jų elgesio pokyčio stadijos palygintos su kontroline grupe. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (Sutarties Nr. MIP-081/2014). Rezultatai: Nustatyta, jog MP yra veiksmingas didinant KR pacientų motyvaciją keisti alkoholio vartojimą, fizinį aktyvumą ir mitybą reabilitacijos laikotarpiu, tačiau motyvacija mažinti rūkymą nepakito. [...]