Etiškos lyderystės pliusai ir minusai iš organizacinės psichologijos perspektyvos

Abstract

Sparčiai kintančios rinkos sąlygos skatina organizacijas ieškoti naujų sprendimų, kaip išlikti ir sėkmingai funkcionuoti. Šiuolaikinėse organizacijose dėmesys fokusuojamas į žmogiškuosius išteklius, todėl organizacinio psichologo rekomendacijos tampa itin vertingos. Dar daugiau, vadovavimas išskiriamas kaip vienas iš esminių organizacijos pranašumų (Archer, 2013; Dinh ir kt., 2014), todėl organizacijos pasirengusios investuoti būtent į vadovų vystymo programas. Etiškos lyderystės vystymas organizacijose atliepia tiek efektyvaus valdymo rekomendacijas ir ES prioritetus („2020 Europa”, „Valdymo tvarumo vadovas“, ISO26000 – Socialinė atsakomybė), tiek ir ilgalaikes Lietuvos prioritetų įgyvendinimo kryptis (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030”). Be to, etiška lyderystė sulaukia išskirtinio mokslininkų ir praktikų dėmesio dėl žiniasklaidoje gausėjančios informacijos apie neetišką vadovų elgesį ir didėjančio poreikio spręsti šią opią problemą. Todėl šio pranešimo tikslas – pristatyti teorinės etiškos lyderystės pasekmių darbuotojams ir organizacijai analizės rezultatus. Mokslinės literatūros apie etiškos lyderystės pasekmes analizė atskleidžia kontraversiškus rezultatus. Nors nemažai tyrimų patvirtina teigiamas etiškos lyderystės pasekmes: didesnė organizacijos socialinė atsakomybė, teigiama reputacija klientų akimis, pilietiškas darbuotojų elgesys ir papildomos jų pastangos, didesnė psichologinė darbuotojų gerovė (Chughtai, Byrne, Flood, 2015; Lu, 2014; Mayer ir kt., 2012; Walumbwa, Schaubroeck, 2009), kai kurie tyrėjai pateikia duomenų ir apie neigiamus šio vadovavimo aspektus: nerezultatyvios organizacijos įvaizdis, profesinis darbuotojų pervargimas ir netinkamas elgesys darbe, konfliktai (Hayes, 2015; van Gils ir kt., 2015; Jaramilo ir kt., 2013; Johnson, 2013; Liu ir kt., 2013).[...]