Policijos pareigūnų vadovavimo stiliaus atvaizdas „veidrodyje" ir darbuotojų mintyse

Abstract

Mokslininkai, tyrinėjantys vadovavimo ypatumus policijoje (Drodge, Murphy, 2001; Murphy, Drodge, 2003), atkreipė dėmesį į transformacinį vadovavimo stilių, kaip tinkamą atliepti visuomenės bei policijos pareigūnų poreikius ir valdyti nuolatinių pokyčių procesą bei neapibrėžtumą. Vis dėlto, pastebima, jog vadovavimo stiliaus suvokimas remiantis skirtingomis perspektyvomis (savęs vertinimu ar vertinimu iš šalies) gali būti nevienareikšmiškas (Hunter ir kt., 2007). Todėl šio tyrimo tikslas - nustatyti, transformacinio vadovavimo stiliaus vertinimą pačių vadovų ir darbuotojų imtyse policijoje. Rengdamos bakalauro baigiamuosius darbus, V. Aleksandravičienė (2015) ir A. Rimkutė (2014) apklausė 88 vadovaujančius policijos pareigūnus (81 proc. vyrų ir 19 proc. moterų) ir 53 policijos pareigūnus - pavaldinius (52 proc. vyrų ir 48 proc. moterų). Abu tyrimai vyko to paties miesto policijos komisariatuose. Tiriamieji pildė skalę apie transformacinio vadovavimo stiliaus išreikštumą (Bendrosios transformacinio vadovavimo skalės lietuviškoji versija, Stelmokienė, Endriulaitienė, 2009 (originalas Carless ir kt., 2000)): vadovai vertino save, o pavaldiniai - tiesioginius savo vadovus. Remiantis tyrimų rezultatais, vadovų savęs vertinimas yra statistiškai reikšmingai palankesnis palyginti su pavaldinių atliekamu vadovų vertinimu. Vertindami savo transformacinio vadovavimo stiliaus išreikštumą visi vadovai pateikė panašius rezultatus, o pavaldinių nuomonės labiau skyrėsi (standartinių nuokrypių skirtumai). Mažiausia pateikta vertinimo reikšmė tarp vadovų taip pat buvo didesnė nei tarp pavaldinių. Rezultatai patvirtina, jog savęs vertinimas pasižymi didesniu subjektyvumu, pervertinimo klaidomis palyginti su kitų pateiktu vertinimu net ir policijoje. [...]