| Abstract: | Straipsnyje siekiama parodyti, kad politinių partijų funkcijos ilgainiui tampa ir žiniasklaidos institucijų funkcijomis, taip sukuriant galimybes žiniasklaidai reikšti savarankišką politinę valią. Visuomenę traktuojant tik kaip komunikacinę sistemą, kiekvienas konkretus žmogus tampa informacinių srautų sankirtos vieta. Iš jo atimama dvasia, savęs suvokimas, valia, jausmai, pagaliau jis nustoja būti savimi ir pavirsta žiniasklaidiškai orientuotu objektu. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur vis didėja piliečių priklausomybė nuo informacinių srautų, nesugebama atskirti tikros informacijos nuo iškreiptos. Tai padaryti tampa labai sunku ne tik paprastam piliečiui, bet ir specialistui. Taip yra todėl, kad neatsižvelgiant į tai, ar mums transliuojami tikri faktai ar ne, realus vaizdas per teleekraną ar tik fantazija – informacija, kuri gaunama, yra reali savo pasekmėmis. Žiniasklaida tampa daugelio įvykių rezonatoriumi, net nesuvokdama galimų socialinių, politinių ar ekonominių tokio reiškinio pasekmių. Ji vis intensyviau skverbiasi į politiką daugeliu atvejų tapdama ir iniciatore, ir atlikėja. Taigi politika, partijos virsta sudedamąja žiniasklaidos modeliuojamo pasaulio dalimi, priklausoma ir valdoma iš redakcijų. Dabar partiškumas greičiau yra kamufliažas, siekiant politinių, ekonominių ar kitokių tikslų, nes valdžia egzistuoja komunikacinio naratyvo audinyje ir per jį. Teatrališkumas, vaidyba, įvaizdžių ryškumas tampa šio naratyvo atraminiais taškais. Ideologijos, partijos ir politinės pozicijos tik pagalbinis fonas žiniasklaidos spektaklyje
The article intends to reveal that eventually the functions of political parties become the functions of the media institutions. In this way the media is provided with an opportunity to express independent political will. The society is treated only as a communicational system and each concrete person becomes a crossing point of information flows. A person looses a spirit and self-perception, will and feelings and finally he/she stops being himself/herself and becomes an object oriented to the media. In nowadays world where the dependence of people to information flows is increasing, people are not able to separate real information from twisted facts. It becomes very hard not only to a citizen but to a specialist, as well. It happens because there is no regard to whether transferred facts are real or not, or the image on television is real or only a fantasy. The received information is real by its outcomes. The media became a resonator of the majority of events; it does not perceive possible social, political or economic outcomes of this phenomenon. It more and more intensively penetrates into politics and in many cases becomes an initiator or performer. Therefore, the politics and parties become an integral part of the world which is designed by the media. They are dependent and controlled from editorial offices. Currently, practicality is more a camouflage in order to reach political, economic or other aims because the government exists in the communicational narrative and through it. Theatricality, acting, and impressive images are a basis for the narrative. Ideologies, party and political positions are only an auxiliary background in the media's show |
