Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/53157
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Menotyra / Artwork (H003)
Author(s): Truskauskaitė, Vitalija
Title: Kūrybos strategijos šiuolaikiniame Lietuvos teatre: atvejo tyrimas
Other Title: Staging strategies in contemporary Lithuanian theatre: case study
Is part of: Inter-studia humanitatis. Šiauliai, Vilnius : Šiaulių universitetas, BMK leidykla, 2016, nr. 19
Extent: p. 152-162
Date: 2016
Note: online ISSN 2424-3353
Keywords: Šiuolaikinis Lietuvos teatras;Vaižgantas, Juozas Tumas;Inscenizacija;Mimezė;Contemporary Lithuanian theater;Vaižgantas, Juozas Tumas;Dramatization;Mimesis
Abstract: Atvejo tyrimui pasirinkti naujausi 2012–2014 metų spektakliai: Juozo Tumo-Vaižganto komedija „Žemės ar moters“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre, „Dėdžių ir dėdienių“ inscenizacija Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre, Rokiškio liaudies teatre ir Valstybiniame Šiaulių dramos teatre inscenizuotas „Nebylys“. Lyginant režisierių Jono Vaitkaus, Gabrielės Tuminaitės, Eligijaus Daugnoros ir Tomo Erbrėderio kūrybines intencijas ir jų įgyvendinimo strategijas, atskleidžiama vietos ir laiko naratyvo pokyčių spektakliuose dinamika. „Žemės ar moters“, „Dėdžių ir dėdienių“ ir „Nebylio“ (Rokiškio liaudies teatre) pastatymus sieja mimetinė ryšio su meno kūrinio tikrove atkūrimo strategija. Jai būdingas aktyvus, nuoseklus įvykių pasakojimas, įtraukiant pasakotojo figūrą (ar kelis pasakotojus); pasakojimas yra chronologinis ir linijinis, spektaklio naratyvas psichologiškai motyvuotas. Režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklyje „Nebylys“ antimimetinė spektaklio vietos įkūnijimo strategija neįpareigoja žiūrovo tenkintis vienaplaniu pasakojimu. Spektaklio vizualinis, žodinis, judesinis, muzikinis audinys audžiamas ne tam, kad tikrovę paaiškintų (metapasakojimu). Spektaklyje „Nebylys“ režisierius J. Vaitkus žiūrovams suteikia privilegiją tapti spektaklio vietos ir laiko naratyvo bendraautoriais, o naratyvo gaivintojams ir stebė- tojams suteikiamas kūrėjų statusas
The paper presents a view on recent staging strategy transformations of the writings of Jonas Tumas Vaižgantas in contemporary Lithuanian theatre. Emphasis is put on the memory phenomenon characteristic of the theatre productions of Gabrielė Tuminaitė, Eligijus Daugnora, Tomas Erbrėderis and Jonas Vaitkus. A narrative in the staging of Tuminaitė, Daugnora and Erbrėderis, though different in them all, is chronological, linear and psychologically motivated. The spatio-temporal layer of the story is moved to the past and unveiled alongside with drama development. Meanwhile a narrative in the staging of Jonas Vaitkus is fragmented, lacking psychology, rooted in a documentary landscape. Here only the audience judges the story, makes connections and builds a narrative
Internet: http://www.ksu.lt/wp-content/uploads/2016/06/19_Inter-studia_humanitatis_2016.pdf
http://www.ksu.lt/wp-content/uploads/2016/06/19_Inter-studia_humanitatis_2016.pdf
Affiliation(s): Menų fakultetas
Teatrologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.99 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

110
checked on Aug 18, 2019

Download(s)

4
checked on Aug 18, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.