Profesionalaus atlikėjo pasaulėvokos ir profesijos paveikslo sankirta

Abstract

Būsima muziko profesija dažniausiai yra „nulemta“ dar vaikystėje. Muzikos specialistų rengimo sistema yra nenutrūkstamas procesas: mokinys, kuris mokosi muzikos nuo 5, 6 ar dar jaunesnių metų, negali nė vienu mokymosi etapu daryti pertraukų, priešingu atveju profesionali muziko karjera yra sunkiai įsivaizduojama. Muzikiniai gabumai formuojasi ir plėtojasi tik aktyvios veiklos procese, kitu atveju kenčia grojimo technika, muzikiniai įgūdžiai ir muzikinės klausos jautrumas [4]. Ruošiant muziką profesionalą, jokios ugdymo proceso spragos būti neturėtų. Taip, jaunasis atlikėjas, ruošdamasis profesionaliai karjerai, formuoja savo pasaulėvoką, kuri dažnai yra nulemta išorinių ir vidinių ribotumų: jį supančios aplinkos, studijų programos statiškumo, dėstytojų profesionalumo, studento aktyvumo institucijoje ir koncertinės patirties bei įsivaizduojamojo savo būsimos veiklos idealo. Tuo tarpu darbo rinka reikalauja multifunkcinio specialisto, tokio, kuris geba darbo vietą susikurti sau, kuris lanksčiai ir greitai prisitaiko prie rinkos ar organizacijos reikalavimų, nuolat tobulina bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Taip formuojasi atotrūkis, tarp realiojo ir idealiojo profesijos paveikslo vaizdo. Jaunasis menininkais, netekęs savo dėstytojo ar aukštosios mokyklos prieglobsčio, ir turėdamas dažnai hiperbolizuotą ir sutaurintą savo profesijos paveikslą, patenka į darbo rinką jai nepasiruošęs, nesusipažinęs su jos reikalavimais. Tyrimo, atskleidžiančio jaunojo atlikėjo pasaulėvokos ir profesijos paveikslo sankirtas Lietuvoje iki šiol atlikta nebuvo.