| Abstract: | Tekstų žanrai yra vienas pagrindinių teksto lingvistikos objektų, tačiau jų tyrimai sietini jau ne tik su šia kalbotyros mokslo šaka, nes tekstų žanrams tirti taikytina metodika gali būti labai įvairi, t. y. jų tyrimas – plačiai apimantis. Nuodugnus lingvistinis tekstų ir jų kalbos tyrimas neišvengiamai peržengia kelių kalbotyros šakų ribas: jame susijungia semantikos, pragmatikos, teksto lingvistikos sričių teorija ir šių sričių tyrimuose taikomi metodai, o užsienio šalių praktika rodo, kad tokiuose tyrimuose (tiek diachroninio, tiek sinchroninio pobūdžio) ypač svarbus vaidmuo tenka tekstynų lingvistikai. Pasakytina ir dar daugiau: yra kalbama netgi apie tekstų žanrų lingvistiką (žr. Heinemann 2000, Gansel 2011). Straipsnyje siūloma į žanrą pažvelgti ne tik kaip į tam tikrų teksto konvencijų rinkinį, bet ir kaip į prasmingą komunikacinį veiksmą. Šiuo atžvilgiu svarbiu žanro kriterijumi tampa jo atpažįstamumas. Straipsnio tikslas – parodyti, kad pasirinkus minėtą požiūrį į žanrą ir atsirėmus į žanro atpažįstamumo aspektą bet kokie tekstai, net ir trumpieji, nors iš tradicijos ir būtų laikomi nesavarankiškais, galimi tirti kaip savarankiški, kuriami pagal tam tikras žanro taisykles, kurios juose yra atpažįstamos. Savarankiškais šiame straipsnyje laikomi savarankiškai funkcionuojantys komunikaciniu požiūriu prasmingi tekstiniai vienetai. Komunikaciniu požiūriu prasmingais čia vadinami tokie tekstai, kuriais jų adresantai siekia perduoti tam tikrą informaciją, žinią, emocijas, nuostatas ir pan., t. y. komunikuoja su tekstų adresatais, o šie jiems perteikiamus tekstus suvokia ir atpažįsta kaip tam tikrų komunikacinių situacijų išraiškas.[...]
Text genres fall within the scope of interest of text linguistics. However, genre studies are not limited to this branch of linguistics, because the methods appropriated for this kind of studies vary to a large extent. An in-depth linguistic study of texts and their language inevitably goes beyond the limits of a few branches of linguistics: it combines the theory of semantics, pragmatics and text linguistics, including their methods. Moreover, corpus linguistics seems to be of specific importance in this kind of studies, including both the diachronic and synchronic aspects of study.Some researchers treat text genre linguistics as a separate branch of linguistics (see Heinemann 2000, Gansel 2011). The present paper suggests that the understanding of genre should not be limited to a certain set of textual conventions; it could be treated as a meaningful communicative action. In this context, genre recognition by informants seems to be of paramount importance. This approach to the genre, including the invocation of genre recognition, is fundamental in arguing that any texts, even short ones, could be analyzed as independent and produced under certain genre rules identified in the texts. The author of this paper adheres to the view that text units meaningful in communication and functioning without reference to other texts should be regarded as independent texts. Texts meaningful in communication refer to those conveying information, emotions, attitudes, etc., i. e. the addressers of such texts communicate with their addressees, and the latter perceive and recognise such texts as an expression of certain communicative situations.[...] |
