Gyvenimo kokybės samprata ir tipologizavimas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT |
| Date |
|---|
2010 |
Gyvenimo kokybės (GK) teorija susiformavo ir kaip atskira tyrimų sritis į mokslo diskursą įsiliejo XX a. septintajame dešimtmetyje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Nuo to laiko visuomenės, bendruomenės, atskirų socialinių grupių ir individo GK gerinimo klausimas tampa vis svarbesnis ne tik sprendžiant socialines ekonomines visuomenėje iškylančias problemas, bet ir vertinant įvairių programų, viešosios politikos efektyvumą. GK vertinimas yra neatsiejamas nuo jos konceptualizavimo. Tyrimų rezultatai rodo, kad GK apibrėžimas, pagrįstas tik ekonominiais veiksniais, yra ribotas. Taigi GK sampratos tarpdiscipliniškumas, daugiadimensiškumas ir nevienareikšmis jos vartojimas apsunkina GK tyrimus. Daugelio mokslo sričių atstovų dėmesio centre atsidūrusi GK yra nagrinėjama akcentuojant skirtingus tyrimo objektus, tyrėjai orientuojasi į skirtingas sritis. Vieningos GK koncepcijos nebuvimui didelę įtaką turi mokslinėje literatūroje išskiriama GK lygių ir tipų gausa. Todėl tyrimo problema gali būti keliama klausimu: kodėl svarbu išskirti GK lygius ir tipus ir kaip tai įtakoja GK tyrimų rezultatus. Tyrimo objektas – GK samprata, lygiai ir tipai. Tyrimo tikslas – išanalizavus GK sampratą, lygius ir tipus, teoriniame lygmenyje atskleisti jų išskyrimo svarbą GK tyrimuose.[...].
Quality of life is inherently a multidimensional, universal and complex concept with a great number of dimensions – both objective and subjective, reflecting macro-societal, and micro-individual, positive and negative influences that interact together. What is considered the good life and how it can be measured varies between individuals, and between different societies and cultures. The purpose of this paper is to analyze the main problems of the measurement of QOL, arising in the application of the different types of quality of life. The author of the paper reviews the main types of quality of life, evaluates their main strengths and weaknesses and clarifies the main problems and difficulties, arising in application of different types of the quality of life. Focusing on individual and societal, objective and subjective quality of life peculiarities it becomes easier to find out the ways to measure it. Based on the problems revealed in the paper and conclusions made, the author suggests some recommendations to make quality of life indexes more relevant and useful for public policy.