Kūrybinės visuomenės sampratos problema

Abstract

Visuomenės kaip atskiro objekto tyrinėjimai apima atskirą, bet labai plačią sritį – dabartinės visuomenės tyrinėjimus. Mokslininkai ir politikai iki šiol svarsto, kokioje visuomenėje mes gyvename ir kokį vaidmenį atlieka technologijos bei informacija. Kaip pažymima internetinėje enciklopedijoje, daugybė sąvokų: žinių ar informacinė ekonomika, popramoninė visuomenė, postmodernioji visuomenė, informacinė visuomenė, tinklinė visuomenė, informacinis kapitalizmas, tinklinis kapitalizmas ir kt. – buvo mokslininkų sukurta 20 amžiaus antrojoje pusėje ir 21 amžiuje. Dabartinės visuomenės tyrinėjimai yra svarbūs įvairių pasaulio šalių politikams. Aukščiausio lygio politikų susitikimuose atsispindi būtinybė tikslinti sąvokas, kurios apibūdina visuomenę. 2003 m. rugsėjo 29 d. – spalio 17 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje vykusioje UNESCO Generalinės konferencijos 32-ojoje sesijoje buvo pritarta siūlymui terminą „informacinė visuomenė“ keisti terminu „žinių visuomenė“. Tuo metu UNESCO narėmis buvo 190 valstybių. Spalio 9–10 d. vyko ministrų lygio pasitarimas prie apskritojo stalo „Žinių visuomenės link“. Pasitarimo pabaigoje priimtame Komunikate yra pabrėžiama, kad šalių ministrai ir jų įgalioti asmenys pritaria UNESCO siūlymui terminą „informacinė visuomenė“ keisti terminu „žinių visuomenė“; „žinių visuomenė“ yra terminas, apibrėžiantis sugebėjimus nustatyti, sukurti, apdoroti, pertvarkyti, platinti, naudoti ir pritaikyti žinias, skirtas žmogui tobulintis. Ypatingai didelis vaidmuo UNESCO tenka Pasaulio viršūnių susitikimuose žinių visuomenės klausimais. Susitikimai grindžiami „žinių visuomenės“ koncepcija bei keturiais pagrindiniais jos principais: žodžio laisve, visuotine prieiga prie informacijos ir žinių, lygiomis švietimo ir kultūrų įvairovės galimybėmis.[...].