Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/51117
Type of publication: Straipsnis Clarivate Analytics Web of Science ar/ir Scopus / Article in Clarivate Analytics Web of Science or / and Scopus (S1)
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Švarplys, Andrius;Matulionis, Arvydas Virgilijus
Title: Europinės tapatybės kūrimas Europos Sąjungos kultūros politikoje. 2. Bendro Europos kultūrinio palikimo ribos
Other Title: Construction of European identity in the European Union's cultural politics. 2. The limits of common European cultural heritage
Is part of: Filosofija. Sociologija. Vilnius : Lietuvos mokslų akademijos leidykla, T. 23, nr. 2 (2012)
Extent: p. 85-92
Date: 2012
Keywords: Europinė tapatybė;Europos kultūrinis palikimas;Europos Sąjunga;Kultūros politika;Postmodernistinės teorijos;European identity;European cultural heritage;European Union;Cultural policy;Postmodern theories
Abstract: Straipsnyje pateikiama Europos Sąjungos kultūros politikos ir jos filosofinės koncepcijos – bendro Europos kultūrinio palikimo – kritika remiantis kai kuriomis postmodernistinių teorijų įžvalgomis. Atskleidus nacionalinių kolektyvinių tapatybių reikšmę, taip pat panaudojus postmodernistines istorijos, kultūros ir subjekto sampratas, paaiškėja, kad bendro Europos kultūrinio palikimo koncepcija yra nepajėgi pateikti įtraukiantį, o ne išskiriantį europinės tapatybės modelį. Europos Sąjunga perima nacionalinės valstybės anksčiau taikytą esencialistinę ir instrumentinę (biurokratinę) kultūros standartizavimo prieigą, o tai sudaro prielaidas švęsti paviršutinio Europos daugiakultūriškumo („vienybės skirtumuose“) ideologiją, kuri kontrastuoja ir yra bejėgė prieš realias socialinės integracijos ir diskriminavimo problemas
Following the first article, here in the second part of research the authors present the critique of the conception of common European cultural heritage. Basically referring to the postmodern ideas about history, culture, narrative and power, the authors show how the official European Union formula about common European cultural heritage is imagined (invented) by the discursive memory. First, taking collective identities seriously in the modern times, it appears that national collective identities continue to play an incomparably stronger role than supranational (European) identity because of the reason that they demonstrate deep historical memory, a shared collective destiny and feelings of belonging. Precisely that what European identity lacks as ‘an idea, or as a process’ (Smith, 1992). Secondly, thinking about history and culture as discontinuities rather than evolutionary progress, it comes to the conclusion that it is not correct to think about common European cultural heritage as a linear cultural evolution resulting in the European Union. It is more accurate to include the Holocaust, imperialism and colonialism in the history of European culture as well. Positive, optimistic and evolutionary view on a triumph of European civilization over history corresponds fully with Eurocentrism and the myth of European superiority. On the other hand, the essentialistic treatment of European culture makes an attempt to distinct ‘trully Europeans’ from ‘second-range or less-European, or non-European’
Internet: http://www.lmaleidykla.lt/publ/0235-7186/2012/2/85-92.pdf
Affiliation(s): Lietuvos socialinių tyrimų centras, andrius.svarplys@ktu.lt
Lietuvos socialinių tyrimų centras, matulionis@ktl.mii.lt
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml10.04 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

WEB OF SCIENCETM
Citations 5

2
checked on Mar 28, 2020

Page view(s)

150
checked on Jan 5, 2020

Download(s)

10
checked on Jan 5, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.