Migracijos samprata teoriniu aspektu

Abstract

Užimtumas ir migracija – tai dvi svarbiausios temos Europoje (European Opinion Research Group, 2004). Padidėjęs ES šalių narių, kurių ekonominis lygis gerokai skiriasi, skaičius gali lemti didesnę darbo jėgos migraciją. Šiame kontekste akcentuojama nekvalifikuotos arba žemos kvalifikacijos darbo jėgos migracija. Kol vyksta Centrinės ir Rytų Europos šalių diskusijos, didelis dėmesys skiriamas žemos kvalifikacijos darbo jėgos migracijos statistinei apskaitai. Anot M. Piracha ir R. Vickerman (2004), kompetentingų darbuotojų emigracija iš ekonomiškai mažiau išsivysčiusios į labiau išsivysčiusią šalį turi ir teigiamą, ir neigiamą poveikį jų gimtosioms šalims. Nors emigracija gali užtikrinti geresnį gyvenimą tiems, kurie nusivylę gimtosios šalies ekonomikos augimo tempais, tai taip pat reiškia, kad šios šalys netenka geriausių žmonių. Investicijos į švietimą iš neturtingų šalių nukreipiamos į turtingąsias šalis, kas lėtina neturtingų šalių vystymąsi (Piracha, Vickerman, 2004). Kita vertus, jei migracija yra trumpalaikė, įgūdžių įgijimas užsienyje gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį gimtosios šalies vystymuisi. Kvalifikuotos darbo jėgos migracija tarptautiniu mastu gali būti teigiama naujoms ES šalims.[...]

The neo-classical economic theory of migration states distance, demographical differences and different income levels as the major factors for migration. However, due to today’s various transporting opportunities, the distance is only an under part of current decisions for migration. Furthermore, there are no more coherencies between population growth and regional mobility discoverable. Disparities of income levels may still be important for highly educated labor, in order to get the maximum gain with their individual human capital. The push-pull models only explain the migration with static motives, moreover they are not that applicable anymore, as nowadays the push-factors overbalance and yet, pull-factors barely exist. Current research in migration emphasizes that not regional differences, but rather insufficient local structures prompt people to migrate. Advantages for the sending country are the discharge of the labor market and the remittances to households stayed in the home country. Unfortunately, these financial flows do not enhance the economic and market structure effectively. If regional disparities would still lead to migration, there would still be strong movement. The dependency theoretically approach, the world systems theory, and the theories on the perpetuation of migration have a higher value of explanation, as they see migration as a part of the world market and put disparities in a coherence in order to deduce specific migration flows and directions. They admit that globalization implicate increasing flexibility, a bigger information flow and a fragmentation of the labor market, thus cheap, foreign labor become an indispensable part of the national economies. The reason that there is no “universal theory” to explain migration is that migration cannot be a universal equal and with historical processes abstractred phenomenon.[...]