Blogos akies kilmės ir tvermės teorijos

Abstract

Blogos akies baimė tiek pat tvari, kiek ir sena. Duomenų apie blogą akį aptikta rašytiniuose šumerų šaltiniuose, asirų ir akadų dokumentuose, Biblijoje ir Korane (Dundes, 1980; Roberts, 1976; Elworthy, 1895; Eastman, 2001; Thomsen, 1992; Фоссе, 2001). Indoeuropiečių ir semitų pasaulyje sunkiai rastume už blogą akį galingesnį ir labiau paplitusį kultūrinį konstruktą (Dundes, 1980). Bloga akis, kaip protu nepaaiškinamų dalykų baimės metafora (Nemecek, 1958) ir žmoguje glūdinčio pavydo, pykčio, blogio raiškos bei įveikos priemonė (Foster, 1965; 1972), domina įvairių sričių specialistus. Keista, bet blogos akies problema niekada netraukė antropologų (Herzfeld, 1981; Galt, 1982). Gal trukdė iliuzija, kad blogos akies reiškinys jau galutinai ištirtas? Apgaulingą įspūdį palaikė per amžius susikaupęs milžiniškas kiekis duomenų. Informacijos apie blogą akį tiek daug, kad kai kam gal net pasirodė, jog jau viskas sužinota ir daugiau šioje srityje nebeliko kas veikti. Kita vertus, antropologai turbūt neįsivaizdavo blogos akies tikrojo masto. Jį nustatyti niekada nebuvo lengva.[...]

The paper reviews the most popular theories of the Origin and Persistence of the Evil Eye phenomenon from the Antiquity to the present. Researchers are still looking for the origins of the evil Eye as all existing theories ranging from psychoanalysis to brain research fail. The holistic Evil Eye theory also exists, but is valid only in the context of Indo-European and Semitic world views. Science has failed to account for the fact that not all the societies in the world believe in the Evil Eye phenomenon