Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/51010
Type of publication: Straipsnis kituose recenzuojamuose leidiniuose (S5);Article in other peer-reviewed editions (S5)
Field of Science: Menotyra (H003);Artwork (H003)
Author(s): Lukšionytė, Nijolė
Title: Vilniaus architektūra menotyrininko žvilgsniu – nuo Mariano Sokołowskio iki Vlado Drėmos
Is part of: Atrasti Vilnių : skiriama Vladui Drėmai. Vilnius : VDA leidykla, 2010
Extent: p. 257-270
Date: 2010
Keywords: Drėma Vladas;Architektūra;Vilnius;Lietuva
ISBN: 9786094470004
Abstract: Menotyros mokslo objektu Vilniaus architektūra tapo XX a. pradžioje, o iki amžiaus pabaigos apie ją rašė beveik dvi dešimtys autorių. Palaipsniui pildėsi istorinių duomenų spragos, įsibėgėjus restauravimo praktikai, atsivėrė paminklų raidos medžiaginiai sluoksniai. Tai keitė nagrinėjamos Vilniaus architektūros apimtį ir interpretavimą. Kai kuriuos laikotarpius nuspalvino ideologijos, tačiau jos negalėjo visiškai užgožti individualybių – kiekvienas menotyrininkas į Vilnių žvelgė savitu žvilgsniu. Straipsnyje apžvelgiami Vilniaus architektūros tyrinėjimai, stebima aspektų, akcentų ir analizės būdų kaita. Vilniumi, jo istorija, žymiais paminklais ir asmenimis kryptingai imta domėtis romantizmo laikotarpiu. XIX a. antrame ketvirtyje pasirodžiusiose Teodoro Narbuto, Mykolo Balinskio, Józefo Ignaco Kraszewskio knygose buvo minimos Vilniaus pilys, bažnyčios, vienuolynai. Knygos žadino suvokimą, jog praeities architektūros objektai yra brangios ir pažintinos vertybės. Tuo metu plintantis kelionių aprašymų žanras XIX a. antroje pusėje paskatino vadovų po Vilnių atsiradimą. Pirmąjį vadovą parašė Adomas Honoris Kirkoras. 1856 m. išleisti Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes, kaip pratarmėje teigė autorius, nepretendavo į mokslo veikalą, o kvietė skaitytojus pasivaikščioti po žymias vietas, pradedant Šventaragio slėniu, Pilies kalnu, senamiesčio gatvelėmis, baigiant Senienų muziejaus ekspozicija. 1880 m. išleistas vadovas4 suskirstytas ne pagal maršrutus, o temomis – miesto istorija, bažnyčios, kapinės ir t. t. Kirkoro aprašytasis Vilnius – tai enciklopedisto pasakojimas, gausus faktų, istorijų, patrauklių detalių. Dvi jo pritaikytos struktūrinės schemos (geografiniai maršrutai ir teminės apybraižos) buvo naudojamos ir kitų autorių, rašiusių vadovus po Vilnių XX a. pradžioje bei tarpukario laikotarpiu.[...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/51010
Affiliation(s): Menotyros katedra
Menų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml6.36 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

104
checked on Jul 21, 2019

Download(s)

4
checked on Jul 21, 2019

Google ScholarTM

Check

Altmetric


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.