Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/50998
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Ekonomika / Economics (S004)
Author(s): Dilius, Aidas;Kareivaitė, Roberta
Title: Pridėtinės vertės mokesčio tarifo analizė Lietuvoje darnaus vystymosi kontekste
Other Title: Value added tax analysis of Lithuania in the context of sustainable development
Is part of: Vadyba: mokslo tiriamieji darbai. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010, nr. 1(17)
Extent: p. 9-14
Date: 2010
Keywords: Pridėtinės vertės mokestis;Darnus vystymasis;Infliacijos lygis;BVP;Nedarbo lygis;Nuostolių santykis;Value-added tax;Sustainable development;Inflation rate;GDP;Unemployment;Loss ratio
Abstract: Pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM) yra vartojimo mokestis. Lietuvoje šis mokestis įvestas 1994 m., o 18 proc. tarifo dydis išliko iki 2009 m. Nuo 2009 m., prasidėjus recesijai, buvo imtasi fiskalinės politikos priemonių, t.y. mokesčių tarifų didinimo. Kadangi PVM yra vartojimo mokestis, jo dydžio koregavimu buvo reguliuojamas infliacijos lygis ir nedarbo lygis. Šiame straipsnyje yra parodoma, kad Lietuvai nereikėjo didinti PVM tarifo iki 21 proc., nes jo padidinimas išbalansuoja visą ekonomiką, turi neigiamos įtakos tiek gamybos lygiui, tiek ir visai makroekonomikai. Darnaus vystymosi principas reiškia, kad reikia vienodai skirti dėmesio ekonominei, socialinei bei aplinkosauginei sričiai tam, kad šalis galėtų vystytis darniai. Tačiau toks PVM mokesčio padidinimas parodo, kad recesijos laikotarpiu darnus vystymasis yra pamirštamas. PVM tarifo padidinimas iš pradžių lemia kainų didėjimą, tačiau kainų lygis po to linkęs mažėti, nes šalyje esant recesijai ir mažesnėms vartotojų pajamoms dėl pabrangusių prekių mažėja vartojimas. Todėl didėjant nedarbo lygiui bei gamybos augimo tempui derėtų vykdyti skatinamąją fiskalinę politiką, t.y. mažinti mokesčių tarifus, o ypač PVM. Standartinis PVM tarifas yra tik tam tikroms prekėms ir paslaugoms, tačiau Lietuvoje yra numatyti ir lengvatiniai PVM tarifai. Kalbant apie darnų vystymąsi, PVM tarifų padidinimas recesijos metu išbalansuoja ryšį tarp trijų sričių: ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio. Tačiau lengvatinis PVM tarifas kai kurioms prekėms leidžia išlaikyti nepakitusias kainas, o tuo pačiu ir mažesnį infliacijos lygį. Prekėms nustačius lengvatinį PVM tarifą, būtų skatinamas vartojimas trumpuoju laikotarpiu, tačiau vidutiniu laikotarpiu turėtų įtakos infliacijos lygiui.[...]
Value Added Tax (hereinafter - VAT) is a usage tax. In Lithuania this tax was introduced in 1994, and had been 18 percent tariff rate remained 2009. During the fourth quarter of 2008 the global recession also affected Lithuania. In order to improve the economic situation the measures of fiscal policy were taken. The reform of taxes had to be one of the basic measures of the Government of the Republic of Lithuania and its aim was to increase taxes. Value added tax (VAT) forms the largest part of the budget, consequently, from 1 January, 2009 VAT was raised from 18 percent up to 19 percent, and from 1 September to 21 percent. As VAT is usage tax, the amount of the adjustment control inflation rate and unemployment rate. Inflation rate and unemployment rate changes in the period of 1999 – 2008 are analyzed in this article. According to the dynamic of these two indicators, it was noticed that VAT rate should be changed. From macroeconomic theory it is knowing that inflation rate grows when unemployment rate decreases and vice versa. But in this article it was noticed that these two macroeconomic indicators were decreasing simultaneously. However increased VAT rate on time, maybe it would have been possible to keep a low unemployment rate when inflation rate started to increase. Also, maybe at that time it would have been possible to reduce stagflation rate when oil prices in the world started to increase in 2008. VAT is one of fiscal policy criterion which has impact on economy. Economic sphere is one of the sustainable development elements. Sustainable development is made up by three spheres: economic, social and environmental. Low VAT rate reduces unemployment rate in short term but high VAT rate reduces inflation rate in medium term. So, VAT rate for sustainable development is needed change on time.[...]
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/50998
Affiliation(s): Ekonomikos ir vadybos fakultetas
Ekonomikos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Šiaulių universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml11.31 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

178
checked on Nov 1, 2019

Download(s)

24
checked on Nov 1, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.