Vienasmenio valdymo organo teisinis statusas : ar įmanomas vienareikšmiškumas?
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
Usonienė, Jūratė | Mykolo Romerio universitetas | LT |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnyje nagrinėjama įmonės vienasmenio valdymo organo teisinio statuso problematika Lietuvoje susiformavusios teismų praktikos, doktrinos ir teisinio reguliavimo aspektais. Pirmojoje straipsnio dalyje analizuojamas vadovo teisinės padėties dualizmas civilinės ir darbo teisės požiūriu, apžvelgiant galiojantį teisinį reguliavimą, teisės doktriną ir naujausią teismų praktiką, kurioje mėginama atriboti darbo teisės ir civilinės bei bendrovių teisės taikymo sritis įmonės vadovui. Daroma išvada, kad riba tarp darbo teisės ir civilinės teisės taikymo vadovo teisiniam statusui tebėra neaiški, o ateities teismų sprendimai sunkiai prognozuojami. Straipsnio autorių nuomone, teismų praktikos kuriamos vadovo teisinį statusą reglamentuojančios normos negali suteikti reikalingo teisinio tikrumo, tam būtina teisinio reguliavimo reforma. Antroje straipsnio dalyje ieškoma atsakymo į klausimą, kokie yra galimi teisinio reguliavimo modeliai ir kokie pagrindiniai kokybiško teisinio reguliavimo kriterijai. Lyginamuoju aspektu išnagrinėjus vienasmenio valdymo organo teisinio statuso reglamentavimą, įvardinami pagrindiniai klausimai, kuriuos turėtų išspręsti teisinis reguliavimas, ir nurodomi galimi teisinio reguliavimo modeliai. Teikiamas siūlymas kurti specialų bendrovių teisės teisinį reguliavimą, atitinkantį verslo poreikius ir suderintą su jau dabar taikoma įmonių teisės doktrina. Straipsnis baigiamas išvadomis ir pasiūlymais.
The article analyses the key issues of the legal status of the sole managing body from the perspective of the valid legal regulation, the established case-law and doctrine. The first part of the article analyses the dualism of the manager’s legal status from the perspective of civil law and labour law. The analysis of the latest case-law presented herein shows that the rule of “internal” and “external” relations between the manager and the company formulated in the case-law is applied differently, and the criterion of distinguishing the manager’s as the subject of the labour law and that of the civil law statuses still remains unclear. The authors of the article are of the view that due to insufficient legal regulation in force rules established by the case-law to regulate the manager’s legal status cannot ensure the required legal certainty. Thus, the reform of the manager’s legal regulation is essential. The second part of the article strives to answer the question what legal regulation models exist and what are the main criteria of quality legal regulation. The comparative analysis of the legal status regulation of the sole managing body allows to determine the main available regulation models of the manager’s legal status and to distinguish their advantages and disadvantages. The authors of the article believe that it is necessary to take regard to other states’ practices regulating the relations at issue, however, while creating such legal regulation, the evaluation of economic, cultural and social peculiarities of Lithuania is also required.[...]