Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/50816
Type of publication: Straipsnis kitose duomenų bazėse / Article in other databases (S4)
Field of Science: Politikos mokslai / Politic sciences (S002)
Author(s): Liekis, Šarūnas
Title: 1939 m. Vokietijos karinė agresija ir Lietuvos galimybės valdyti karinę krizę
Other Title: 1939 German military agression and Lithuanian potential to manage military crisis
Is part of: Acta Historica Universitatis Klaipedensis. XXI : Klaipėdos krašto aneksija 1939 m.: politiniai, ideologiniai, socialiniai ir kariniai aspektai. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, T. 21 (2010)
Extent: p. 104-114
Date: 2010
Keywords: Karinė agresija;Vokietija;1939 m;Krizės valdymas;Klaipėda;Memelis;Military agression;Germany;1939;Crisis management;Klaipėda;Memel
Abstract: Vakarų Europos šalys ir jų sąjungininkės, neišskiriant Baltijos šalių, buvo susirūpinusios galimais praradimais karo metu. Tuo tarpu Vokietija buvo iliuzijų apie galimą karo naudą įkaitė. Lietuvos kariuomenės vadai išmoko daug taktinių pamokų krizės Klaipėdoje metu. Viena svarbiausių buvo ta, kad neįmanoma ginti krašto nepaveikus visos visuomenės ir nemobilizuojant šalies ekonomikos, ką šalį valdantis autoritarinis režimas vengė daryti. Galima manyti, kad buvo abejojama savo administracinėmis ir ekonominėmis galimybėmis. Ne paskutinės svarbos vaidmenį vaidino ir įtarumas savo piliečių atžvilgiu. Lietuvos kariuomenė krizės metu galėjo mobilizuoti tik kelis junginius, kad užtikrintų pajėgų atsitraukimą, o ir tiems patiems trūko personalo bei transporto priemonių. Karinė vadovybė suprato, kad net jei ir pavyktų sukurti mobilizacijos planus, tų planų įgyvendinimas negalėtų būti užtikrintas dėl priešo pajėgų didelio techninio pranašumo. Dėl politinio pobūdžio trikdžių ar net užsienio valstybės reikalavimų bet kokie mobilizacijos planai galėjo būti atidėti ir mobilizacija būtų atlikta per vėlai. Problemų analizė parodė, kad svarbiausios nesėkmių priežastys buvo susijusios net ne su akivaizdžiu Lietuvos priešų kariuomenių techniniu pranašumu ar skirtumais. Priešingai, svarbiausios problemos buvo susijusios su lėtu planavimu, koordinacijos stoka, pavėluotu informacijos perdavimu ir netikslia subordinacija. Ne mažiau problemiška buvo pamatinė karininkų disciplina bei politinės valios stoka autoritarinio režimo sąlygomis, kai visa sprendimų priėmimo grandinė buvo suparalyžiuota. Šių veiksnių kombinacija apibūdino sistemos pobūdį ir jos gebėjimą priešintis užsienio, Vokietijos Reicho, invazijai 1939
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/50816
Affiliation(s): Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Politologijos katedra
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:Universiteto mokslo publikacijos / University Research Publications

Files in This Item:
marc.xml8.92 kBXMLView/Open

MARC21 XML metadata

Show full item record

Page view(s)

120
checked on Nov 2, 2019

Download(s)

10
checked on Nov 2, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.